Apie ką mes čia…
Diena iš dienos mergaitė Anė neduoda ramybės savo vyresniam broliui Piteriui, kuris ne itin entuziastingai žiūri į jos begalinį norą žaisti su juo. Vaikinas kartais net svajoja, kad jo sesutė bent dienai dingtų, kad jis galėtų pasimėgauti ramybe nieko netrukdomas. Vieną dieną Anė dingsta, o vienintelis, kuris žino, kas su ja atsitiko, yra stebuklingas jonvabalis, vardu Zirzalas. Jo dėka Piteris sužino, kad mergaitė yra pagrobta klastingo Mėnulio Žmogaus. Vaikinui nelieka nieko kito, kaip leistis į pavojų kupiną kelionę į Mėnulį ir išgelbėti savo sesę.
Kūrinio turinys
Nuoširdžiai kalbant, net nesiruošiau rašyti šiam animaciniam filmui apžvalgos, bet pagalvojau, kad visgi žmonėms praverstų kine pasižiūrėti ne Holivudo studijos sukurtą kino projektą, kuris, nors ir nusileidžia savo kokybe „Pixar“, „Walt Disney“, „DreamWorks Animation“ ar „Illumination“ darbams, bet irgi turi savo privalumų.
Vienas iš didžiausių šio filmo privalumų – paprasta, nuoširdi ir mielai pristatyta istorija su potekstėmis, kurios suaugusiam žmogui gal ir pasirodys be galo banalios, bet mažam žiūrovui jos bus puikiai suprantamos. O tomis potekstėmis čia tampa brolio ir sesers santykiai, tam tikros šeimos vertybės, savotiška sau artimų žmonių meilė bei giminių ryšys. To užtenka, kad istorija įgautų šiek tiek spalvų ir ją būtų galima nenuobodžiai žiūrėti.
Bet, kaip jau užsiminiau, filmas yra skirtas patiems mažiausiems kino mylėtojams, todėl ir juokeliai čia yra pritaikyti būtent 4 – 10 metų žiūrovų amžiaus grupei. Jie banalūs, ne vieną kartą matyti, pasenę ir tuo pačiu nesugebantys sukelti pernelyg didelės šypsenos, todėl tie žmonės, kurie mėgsta animacinius filmus ir yra pripratę prie savotiško vulgarumo bei ne visuomet vaikams pritaikytų scenų, turės kažkiek kankintis dėl originalaus humoro stokos ekrane. Tačiau pasikartosiu – tai yra filmukams vaikams ir tik jiems, o ne žiūrovams, kurie mėgsta kokį nors „Šreką“.
Jeigu turite vaikų, nusiveskite juos į šį pasakojimą, nes jis spinduliuoja gėriu, nors ir nėra toks ryškus, kaip didelių kino studijų projektai, kuriuos dauguma iš mūsų taip mėgsta žiūrėti.
Techninė juostos pusė
Dėl vizualių sprendimų labai kritikuoti šiuo filmo irgi nereikia, nes čia biudžetas buvo gana kuklus. Turime gana paprastą, bet tuo pačiu tvarkingą animaciją su neerzinančiai atrodančiais veikėjais bei pasauliu, kuriame tie veikėjai gyvena. Muzika juostoje irgi smagi bei sukurianti ekrane tam tikrą magišką nuotykio atmosferą. Vaizdo ir garso montažas taip pat įgyvendintas tvarkingai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Juostos įgarsinimas neblogas. Mano nuomone, tie, kurie dubliavo šią juostą lietuviškai, tikrai sugebėjo suteikti jai savitos energijos, dėl ko veikėjai skambėjo gana įtikinamai. Tad dėl dubliažo skundų iš žiūrovų, manau, tikrai nebus. Bent jau man jis tikrai patiko, ko negalėčiau pasakyti apie kai kuriuos kitus lietuviškai dubliuotus filmus.
Verdiktas
„Į mėnulį“ – mažiausiems kino mylėtojams skirtas pasakojimas, kuris, nors ir neprilygsta prabangiai atrodantiems Holivudo projektams, bet užtat turi nuosavą dvasią bei skleidžia be galo nuoširdžią potekstę apie brolio ir sesers ryšį. Tad pavargusiems nuo amerikiečių produkcijos, šis Europos filmas gali tapti nebloga alternatyva didelių studijų animacijai.
