Apie ką mes čia...
1970 metais Simas Kudirka nusprendžia peršokti iš sovietinio laivo į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“, kuriame paprašo politinio prieglobsčio. Tačiau amerikiečiai nesutinka ir jis turi grįžti į laivą, kuriame galimai su juo bus susidorota. Šis įvykis apskriejo visą pasaulį, o Simo likimas atsidūrė milijonų žmonių dėmesio centre.
Kūrinio turinys
Nuoširdžiai pasakysiu – nesiruošiau rašyti šiam dokumentiniam filmui jokios apžvalgos, bet žadėjau jį įvertinti, nes visgi man tenka žiūrėti viską, ką rodo Lietuvos kino teatrai. Tačiau įpusėjus juostai supratau, kad apie šį filmą reikia kalbėti ir jį rekomenduoti visiems, nes tokio lygio dokumentika Lietuvos kino ekranuose retai pasitaiko. Ir čia nebus normali apžvalga, o labiau emocija, kurią man sukėlė ši juosta, po kurios dar ilgai man teko galvoti apie poną Simą Kudirką ir jo nelengvą sprendimą pajusti laisvu žmogumi.
Nenoriu pernelyg politikuoti, bet žiūrint šį filmą ir klausantis prisiminimų iš tų žmonių lūpų, kurie buvo viso to „šuolio“ įvykių epicentre, darėsi pikta, liūdna ir tuo pačiu negera, nes šis lyg ir mažas paprasto žmogaus sprendimas puikiai nupaveikslavo tikrąjį Sovietinės okupacijos veidą bei šio režimo degeneravimą.
Apie tai, aišku, plačiau galėsite sužinoti žiūrėdami šį filmą, nes nenoriu jums gadinti peržiūros pasakodamas, ką jau tokio čia parodė, kad reikėjo taip imtis už galvos peržiūros metu. Tiesiog peržiūra leido labai lengvai suvokti, kokioje situacijoje atsidūręs buvo ne tik ponas Simas, bet ir milijonai kitų už geležinės uždangos gyvenančių žmonių.
Labiausiai šiame filme mane sužavėjo tas faktas, jog Simas Kudirka tapo tam tikru laisvės ir drąsos simboliu JAV. Dėl jo vyko protestai, jo klausimą sprendė aukščiausi JAV diplomatai ir prezidento kabinetas, jo likimą stebėjo milijonai žmonių. Ir kažkaip žiūrint tikrus dokumentinius įrašus iš rodomo laikotarpio, sunku buvo patikėti, kad viskas vyko dėl paprasto žmogaus iš Europos, kuris nelabai ir turėjo rūpėti amerikiečiams. Tokie vaizdai leido suvokti, kas yra žmogiškumas, kuris šiais laikais yra kažkur išgaravęs. Tai privertė ne vieną kartą susigraudinti ir net paleisti kelias ašaras.
Pati pono Simo istorija buvo pateikta labai tvarkingai, vaizdingai ir įdomiai, todėl man kartais atrodė, lyg bučiau pats atsidūręs laivo „Vigilant“ denyje ir iš šono stebėjęs, kaip gi vyko šis politinis incidentas, akimirksniu pakeitęs ne tik Simo Kudirkos, bet ir kitų žmonių gyvenimus.
Daugiau, manau, nieko nerašysiu apie siužetinius sprendimus, nes šį filmą privalote pamatyti patys, kad susidarytumėte savo asmeninį įspūdį. Na, o kas pasižiūrės šią juostą, pasku raginu paieškoti vaidybinio 1978 metais pasirodžiusio filmo „Simo Kudirkos pabėgimas“ su Holivudo veteranu Alanu Arkinu pagrindiniame vaidmenyje.
Techninė juostos pusė
Labiausiai šioje juostoje techniniame plane man patiko vaizdo montažas, kuris iš itin tvarkingos ir kruopščios perspektyvos leido mums pasinerti į Simo Kudirkos gyvenimą bei nupaveikslavo jo žūtbūtinį sprendimą, kuris tapo lemiamu jo ateičiai. Muzika juostoje irgi priduoda savito žavesio, nes jos dėka gavome įtampoje laikančią atmosferą. Kameros darbas, garso montažas ir pati produkcija man pasirodė tvarkinga ir nekelianti jokių priekaištų rodomam ekrane pasakojimui.
Aktorių kolektyvinis darbas
Žinoma, kalbėti apie aktorius dokumentiniame filme yra neetiška, tačiau galiu pasakyti, jog tai, ką mums ekrane pademonstravo garbaus amžiaus Simas Kudirka, yra verta apdovanojimo. Tokio gyvo, natūralaus, emocionalaus ir įkvepiančio pasirodymo galima pasigesti net ir geriausiuose vaidybiniuose filmuose. Didžiuliai aplodismentai jam, nes filmas jo dėka įgavo daug įvairių atspalvių.
Kiti filme pasirodę žmonės atliko elementarių pasakotojų funkcijas, bet kai kurie iš jų irgi sugebėjo sukelti emocijas, kas žinoma taip pat tapo nemenku šios juostos pliusu.
Verdiktas
„Šuolis“ – be galo jautriai, įtemptai ir tuo pačiu informatyviai dokumentinio kino pavidale papasakotas lietuvio Simo Kudirkos gyvenimo sprendimas, kuris pavergė JAV ir tapo savotišku laisvės simboliu milijonams žmonių visame pasaulyje. Būtent tokiais filmais ir jų kūrėjais turi didžiuotis Lietuva.
