Bet itin greitai atėjusi šlovė bei dar keli labai žiūroviški hitai kaip „Specialiosios pajėgos“ ir dvi „Pitbulio“ dalys pakišo jam koją ir jis pradėjo kurti nesąmoningus, sunkiai žiūrimus, chaotiškus ir be galo šlykščius kriminalinius trilerius kaip „Botoksas“, „Mafijos moterys“, „Politika“, „Blogas berniukas“, „Kilpa“, kurie sulaukė negailestingos kritikos iš kino profesionalų bei eilinių žiūrovų. Ir po tokių mano išvardintų „šedevrų“, laukti jo naujojo darbo reikėtų būti tikru mazochistu arba kokių nors degeneratišku „Pasmerktų“ gerbėju.
Ir štai, naujasis Patryko Vegos filmas atkeliavo į kino ekranus. O kas svarbiausia – į Lietuvos kino ekranus. Ar jo naujas filmas yra vertas bent trupučio dėmesio? Pabandysiu Jums atsakyti į šį klausimą žemiau.
Apie ką mes čia…
Vieną dieną mažame Lenkijos miestelyje dingsta keturių metu mergaitė. Visai netrukus tampa aišku, kad ją pagrobia į prekybą žmonėmis įsivėlusi rusų mafija. Mergaitės mama, norėdama išgelbėti vaiką, sužino kur ji bus ir išskuba jai į pagalbą, bet ją už viršytą greitį sustabdo kelių policijos pareigūnas Robertas Gocas. Šis įvykis nulemia tolimesnį vaiko likimą, o Robertas, kuris jaučia kaltę dėl šios tragedijos, nusprendžia pats surasti pagrobėjus ir juos nubausti žiauriu būdu. Ar jam pavyks išgelbėti mergaitę? Ar visgi jo pastangos bus bevertės ir mama daugiau savo vaiko niekada nepamatys? Viskas priklausys tik nuo Roberto ir jam padedančių žmonių.
Kūrinio turinys
Kaip jau užsiminiau pačioje šios apžvalgos pradžioje, Patrykas Vega yra unikalus režisierius. Jo filmai sulaukia labai daug dėmesio gimtinėje, bet tuo pačiu yra be galo kritikuojami ir su kiekvienu nauju filmu jo kuruojamų kino projektų pajamos krenta. Matyt tai ir paskatino jį peržvelgti savo pastarųjų penkerių metų kūrybą ir jos vaisius bei imtis kažko kito bei labiau prižeminto. Todėl manau, kad šis jo naujas projektas kaip tik ir yra toks filmas, kuris yra labiau giminingas „Pitbului“ ar „Spacialiosioms tarnyboms“, bet tikrai ne kokiam nors „Botoksui“. Ir dėl to galima jau juostą pagirti.
Pats filmo siužetas nėra kažkuo ypatingas, nes gana panašias istorijas apie žmonių pagrobimus mes matėme ne vieną kartą. Užtenka prisiminti kokį nors „Pagrobimą“ su Liamu Neesonu ar visai neseniai kino ekranuose praūžusią penktąją „Rembo“ serijos dalį, kurie savo pateikimu yra giminingi „Mažam pasauliui“. Bet tai nėra blogai, nes filmas tikrai sugeba pasiūlyti ganėtinai įdomius siužetinius sprendimus, kuriais žiūrovui yra leidžiama pasinerti į prekybos žmonėmis užkulisius.
Veiksmo filme yra ir jis pakankamai brutalus bei tikroviškas. Kas nėra matęs Patryko Vegos filmų, tai raginu emocionaliai pasiruošti, nes šis režisierius tikrai sugeba kartais net ir šokiruoti rodomais savo filmuose vaizdais. Tad manau, kad nuobodžiauti čia tikrai nereikės, nes viskas vyksta greitai ir dinamiškai. Šiuo atveju dar ir įžvelgiau vieną didžiulį pliusą – filmas nėra chaotiškas, kaip dažniausiai būna šio režisieriaus filmuose. Kodėl? Viskas paprasta. Dažniausiai jis kuria filmus, kuriuos vėliau pateikia kaip serialus. Būtent dėl to tada kenčia patys filmai, nes iš jų yra iškarpoma labai daug medžiagos. O čia akivaizdu, kad nebus jokio serialo, dėl ko istorija yra pateikta maloniai ir tuo pačiu suprantamai.
Veikėjų filme yra nemažai, bet visgi visas dėmesys čia yra atiduodamas protagonistui Robertui Gocui. Ir nors tai nėra labai gilus ir daugiasluoksnis veikėjas, jis sugeba sukelti simpatiją, kuri lydi jį iki pat finalinės scenos. Dėl to nesunku yra su juo susitapatinti ir tuo pačiu jaudintis dėl jo ir jo gelbėjamos mergaitės likimo. Manau, kad tai vienas ryškiausių ir labiausiai prižemintų personažų Patryko Vegos filmografijoje.
Apibendrinant, galiu tik pasakyti, jog atsižvelgus į tą kino mėšlą, kuriuo ilgus metus mus vaišino Patrykas Vega, „Mažas pasaulis“ yra bene geriausiu jo darbu nuo „Specialiųjų pajėgų“ pasirodymo. Todėl dabar kažkaip net norisi laukti jo sekančio „Pitbuliaus“, kuris dienos šviesą turi išvysti jau šių metų lapkritį.
Techninė juostos pusė
Techniškai filmas atrodo judriai ir dinamiškai, todėl žiūrisi jis išties smagiai. O ir kameros darbas bei meninis apipavidalinimas leidžia pasinerti mums į negailestingą kriminalinį pasaulį, kuriame vyrauja savos taisyklės. Dekoracijos, grimas, kostiumai – priduoda autentiškumo rodomai istorijai, o muzika labai gerai paryškina įtampos nestokojančias scenas. Garso ir vaizdo montažas irgi tvarkoje, ko aišku nebuvo galima pasakyti apie ankstesnius Patryko Vegos filmus.
Aktorių kolektyvinis darbas
Lenkijoje yra keli aktoriai, kurie vaidina beveik visur, kur tik juos pakviečia. Todėl jų perteklius kino ekrane kartais erzina. Bet palyginus su kitais savo kolegomis, aktorius Piotras Adamczykas turi nemenką aktorinį potencialą, todėl jis vaidina įvairiuose filmuose, pradedant komedijos žanrui priklausančiais projektais ir užbaigiant rimtomis dramomis. Čia jis irgi pasistengė įdomiai įkūnyti jam patikėtą veikėją, todėl toks brutalus ir negailestingas aktoriaus įvaizdis mane įtikino ir tuo pačiu leido pasimėgauti jo vaidyba.
Kitus personažus suvaidino irgi ne ką mažiau Lenkijoje žinomi aktoriai kaip Julia Wieniawa-Narkiewicz, Piotras Stramowskis ir Marieta Žukowska. Tačiau turėjome čia ir užsienio talentus kaip iš „Leviatano“ ir „Nieko“ žinomą Aleksejų Serebriakovą ir „Pinigų namų“ žvaigždę Enricue‘ą Arce‘ą.
Verdiktas
„Mažas pasaulis“ – bene geriausias nuo 2014 metų Patryko Vegos filmas, už kurį nesinori jam spjauti į veidą. Brutalus, energingas, neblogai suvaidintas ir paprastą, bet tuo pačiu įtraukiančią istoriją apie prekybą žmonėmis bei vieno žmogaus kerštą nupaveikslavęs projektas, kuris savo pateikimu suteikia išties žvalią ir visiškai neįpareigojančią pramogą rimtos temos kontekste.
