Tačiau šiais metais jis nusprendė pakeisti susiklosčiusią situaciją ir, sprendžiant iš anonsų, žiūrovų teismui paruošė intriguojantį reginį – siaubo elementais papuoštą trilerį „Nakties namai“. Ar jam pagaliau pavyko sukurti kažką išskirtinio?
Apie ką mes čia…
Netekusi vyro dėl keistomis aplinkybėmis įvykusios savižudybės, jauna moteris Betė negali surasti ramybės, nes namai, kuriuos pastatė jos anapilin iškeliavęs sutuoktinis, skleidžia be galo keistą aurą. Maža to, ji netyčia atranda kai ką, kas nedelsiant priverčia pasidomėti jos vyro praeitimi, kuri, pasirodo, nebuvo jau tokia ideali. Taip prasideda ilgas ir kruopštus tyrimas, kuris gali privesti Betę prie tokių atsakymų, kurie sugriaus jos gyvenimą iki pamatų.
Kūrinio turinys
Kaip aš pasiilgau kino teatruose gerų ir įtampoje nuo pradžios iki galo laikančių trilerių! Būtent tokiu filmu, kuris dar ir yra papuoštas be galo šauniais siaubo elementais, kaip tik ir yra šis naujas Davido Brucknerio darbas. Ir nors juostos idėja nėra jau tokia labai originali, jeigu, aišku, atsižvelgsime į bendrą koncepciją, ji visgi čia buvo be galo gerai išgryninta. Dėl to ir pats filmas žiūrėjosi be jokių trukdžių. Kam neaišku, tai paaiškinsiu, ką norėjau tuo pasakyti.
Juosta nuo pirmų akimirkų sugeba įtraukti savo nenuspėjamai įdomia siužetine linija, kuri akimirksniu sužavi dėl pačioje pradžioje mums pristatyto įvado į būsimą pasakojimą. Nežinomybė ir intriga, kuri gaubia didesnę šio filmo dalį, atsiskleidžia iš itin įtemptos perspektyvos, o kartu, palaipsniui, kad žiūrovas gautų dar didesnį malonumą. O istorija, mieli skaitytojai, yra išties kraupi bei sugebanti pašiurpinti savo netikėtais sprendimais.
Be to, jeigu tektų palyginti šį filmą su kokiu nors panašiu projektu, tai juo taptų 2020 metais dienos šviesą išvydęs Leigho Whannellio siaubo trileris „Nematomas žmogus“. Nesakau, kad tai yra identiški filmai, bet tam tikri elementai čia yra be galo gimingi. O tai, manau, yra šiai juostai į naudą.
Aišku, be gerai sukaltos istorijos ir paslapčių, kurios paaiškėja reikiamu laiku, didesnis dėmesys čia atitenka ir pagrindiniam juostos personažui – Betei, kurios nerimas ir noras suvokti visą tiesą yra toks didžiulis, jog net gali užkrėsti žiūrovą. Tuomet šis irgi su nerimu stebės tolimesnę šio pasakojimo eigą ir peržiūros metu pats norės išnarplioti sukurtą ekrane intrigą.
Man taip kaip tik ir atsitiko, todėl žiūrėdamas filmą taip įnikau į jį, jog kartais atrodė, kad ir pats esu jo dalis. O ir žiūrint visokius detektyvus ar užsukto siužeto projektus, manau, daug kam norisi nuspėti pabaigą ar bent jau tolimesnius siužetinius vingius. Tad Betės personažui neįmanoma nesimpatizuoti, nes susitapatinti su ja yra be galo lengva. Ypatingai dėl jos diaugiasloksniškumo ir asmeninio atsiskleidimo.
Daugiau, manau, nieko rašyti nereikia, nes šis siaubo trileris taptų Jums neįdomus. Jeigu mėgstate šį žanrą ir norite dideliame kino ekrane pamatyti kažką tikrai verto dėmesio, ši juosta kaip tik tokia.
Techninė juostos pusė
Sužavėti šiame filme gali ir kukli aplinka bei veiksmo vieta, kurioje vyksta pagrindinis veiksmas. Toks minimalistinis produkcijos dizainas šiam pasakojimui tampa tikru pliusu. Be to, meniniai sprendimai ir kameros darbas irgi leidžia ganėtinai įtemptai praleisti laiką, nes tam tikri mano paminėtos techninės dalies aspektai pradžiugina netikėtumais. Muzika leidžia sukurti išties nejaukią ir mįslingą atmosferą ekrane, o tvarkingas vaizdo ir garso montažas tik sustiprina bendrą šio trilerio poveikį. Visgi garsas tokio tipo filmuose yra be galo svarbus, o sklandžiai sudėliotas siužetas – neįkainojamas.
Aktorių kolektyvinis darbas
Visi komplimentai, aišku, atitenka puikiai, nors, mano nuomone, ne itin įvertintai Holivudo aktorei Rebeccai Hall. Ji pasistengė ne tik kuo įdomiau ir įtikinamiau įkūnyti jai patikėtą Betės personažą, bet ir įrodyti savo kaip aktorės potencialą. Jos visos natūralios emocijos, netikėti veiksmai, gestai bei ne itin paprasto personažo atsiskleidimas tapo vienu iš esminių šios juostos pliusų.
Be Rebeccos filme pasirodė Sarah Goldberg, Vondie‘is Curtisas-Hallas, Stacy Martin, Davidas Abelesas, Evanas Jonigkeitas ir kiti. Jų vaidyba buvo pakenčiama ir neerzinanti, bet pagrindinio vaidmens atlikėjos pasirodymui jų suvaidinti personažai, aišku, neprilygo.
Verdiktas
„Nakties namai“ – įtampoje ir nežinioje laikantis psichologinio pobūdžio siaubo trileris, kuris ne tik įtraukia nuo pat pirmų akimirkų ir nepaleidžia iki intriguojačio finalo, bet dar ir dovanoja išties patrauklią istoriją, demonstruoja nuostabią Rebeccos Hall vaidybą ir šiurpina tam tikrais be galo netikėtai pateiktais epizodais. Tai ir leidžia šiam projektui tapti vienu iš įdomiausių bei geriausių žanro atstovų, šiais metais pasiekusių kino ekranus.
Filmo anonsas:
