Apie ką mes čia…

Vieną dieną kurčia mergina Alisa pamato regėjimą – ji išvysta mergelės Marijos atvaizdą. Maža to, ji atgauna klausą bei kalbos dovaną, kas aišku prilygsta tikram stebuklui. Ši džiugi žinia nelieka nepastebėta ir Alisa atsiduria viso pasaulio žiniasklaidos epicentre. Tačiau ne visi tiki, kad jai būtent pasirodė Dievo motina. Kai kurie mano, jog už šio stebuklo stovi 1845 metais tikinčiųjų ir dvasininkų prakeikta bei sudeginta ragana Marija, kuri pažadėjo sugrįžti ir atkeršyti visiems Dievą garbinantiems žmonėms.

Kūrinio turinys

Be galo mėgstu siaubo filmus ir nepraleidžiu nei vieno, kuris atkeliauja į kino teatrus, nes patirtį tikrą siaubą ar bent jau įsijausti į siaubo atmosferą priverčia tik didelis ekranas, tamsi salė ir milžiniškas garsas. Tačiau, kaip ten bebūtų, daugelis šiam žanrui priklausančių filmų yra prasti arba neverti nei dėmesio, nei pinigų, nei kas svarbiausia – laiko, kurio nesugrąžinsi. Ir manau, kad vienu iš tokių filmų kaip tik ir yra juosta „Nešventa“. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl man taip atrodo.

Pirmiausia, kas yra svarbu siaubo žanrui – tai cenzas. Jeigu filmas gauna N-13 cenzą, galima tikėtis itin nuvalkiotos, jokio šiurpo nesukeliančios ir tuo labiau jokiais kraupiais vaizdais nepapuoštos istorijos. Nesakau, kad nėra gerų N-13 siaubo filmų, tačiau dauguma iš jų yra išties prastos kokybės, jeigu atsižvelgsime tiek į turinį, tiek ir į patį įgyvendinimą. O čia tas turinys yra ne tik nuvalkiotas, bet dar ir nesukeliantis jokio susidomėjimo tuo, kas yra rodoma ekrane. Vienintelė dėmesio verta scena pasirodo pačioje šio pasakojimo pradžioje ir ji vienintelė sukelia šiurpą, šiokią tokią intrigą bei tuo pačiu mintį apie tai, kad galimai gausime kažką gero. Bet tik prasidėjus veiksmui ir pamačius tam tikrą epizodą su lėle, galima suvokti, kokia gi banalybė mūsų visų laukia.

Antra – šiuolaikiniams siaubo filmams yra svarbūs „siaubo šokliai“, net dauguma iš jų tikrai nesugeba papirkti įdomiais pasakojimas, todėl jeigu gerai į siužetą yra įterpiami mano paminėti siaubą sukeliantys elementai, klaidos yra kažkiek nuslepiamos ir žiūrovas gauna gal ir banalų, bet šiurpų reginį. Tačiau šiuo atveju viskas priklauso nuo netikėtumo. Šiame filme to netikėtumo nebuvo, nes visus įmanomus „siaubo šoklius“ galima buvo nuspėti vos tik ekrane pasirodydavo tam tikra siaubo atmosfera apgaubta scena.

Apie siužetinius aspektus kalbėti nenoriu, nes jeigu visgi žadate eiti žiūrėti šio filmo, galimai atskleisčiau Jums kai kuriuos svarbius niuansus, kurie dar labiau sugadintų įspūdį. Todėl apsiribosiu tik tuo, jog dauguma scenų filme sukels labiau juoką ar bent jau šypseną, nei sugebės išgąsdinti, o pati itin blankiai bei paviršutiniškai pateikta istorija neprivers įnikti į ją taip, jog su neramumu lauktum finalo.

Taip pat filmas nežavi ir pagrindiniais personažais, kurie ne tik, kad nesugebėjo bent jau kažkiek atsiskleisti, bet dar ir visos juostos metu atrodė kaip kokie bedvasiai funkcijas atliekantys robotai, dėl kurių likimo žiūrovui turėtų būti visiškai nusispjauti. Net ir pagrindinis blogis, kuris, jeigu tvarkingai su juo padirbėti ir pristatyti iš žymiai atviresnės perspektyvos, atrodė ne tik, kad nebaisiai, bet ir visiškai neįdomiai. O jo tikslas... Čia gal tikrai sustosiu, nes tikrai nesinori man atskleisti šio filmo paslapčių, nors ir kaip to norėtųsi.

Tad jeigu apibendrinčiau tai, ką pamačiau ekrane, galėčiau šią juostą savo prastumu prilyginti kokiam nors „Slendermenui“ ar „Skambučiui 3“, kurie ir žiūrisi sunkiai dėl prastos istorijos, ir kartu nekelia jokio siaubo.

Techninė juostos pusė

Kalbant apie techninius šio filmo sprendimus, tai man labiausiai patiko pati atmosfera. Toks pilkas ir nieko gero nežadantis vaizdas kažkiek sugebėjo išlaikyti ekrane siaubo atmosferą, bet kai laikas atėjo specialiesiems efektams ir kitiems su CGI susijusiems epizodams, viskas išgaravo ir gavome šypseną keliantį reginį su neblogu grimu ir kraupiomis dekoracijomis.

Muzika filme visiškai neįsimintina, kameros darbas kai kur pagirtinas, o kai kur tiesiog klaikus, garso montažas ties „siaubo šokliais“ neblogas, o vaizdo montažas atrodė lyg žiūrėtume kokį nors B kategorijos serialą, kurio neišbaigtos scenos yra pakeičiamos kitomis. Tokie perėjimai tik dar labiau supaprastino šios juostos kokybę. Tad visumoje – techniškai ši juosta yra tikrai pakenčiama.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kokybiška vaidyba ši juosta irgi negali pasigirti, nes daugelis aktorių tiesiog net nesistengė iš savo ir taip nuvalkiotų personažų išspausti kažko daugiau, kas bent jau galėtų įtikinti žiūrovą, kad jie vaidina. Ir dėl to yra labai liūdna, nes čia pasirodo tikrai neblogi ekrano veidai, tarp kurių yra ir Jeffrey‘is Deanas Morganas, kuris jau nebe pirmą kartą atsiduria siaubo filmuose. Tad geriau peržiūrėti visai kokybišką 2012 metų filmą „Demonas viduje“, kuriame jis ne tik vaidina, bet ir stengiasi vaidinti, nei žiūrėti į jo visiškai neįtikinamus bandymus išspausti šiokias tokias emocijas šiame projekte.

Tarp kitų aktorių galima buvo pamatyti ir žinomą iš pirmosios „Pjūklo“ dalies Cary‘į Elwesą, kuris taip pat nusprendė dėti skersą į vaidybą ir pasirodyti iš pačios blogiausios perspektyvos. Be jo, juostoje yra Cricket Brown, Kathryn Aselton, Williamas Sadleris, Diogo‘as Morgado‘as ir Christine Adams. Spėkite, ar jie pademonstravo kažką ypatingo ekrane? Taip, atsakymas teisingas – ne!

Verdiktas

„Nešventa“ – vienas prasčiausių per pastaruosius keletą metų siaubo žanrui priklausančių filmų, kuris pasiekė kino ekranus. Filmas negali pasigirti įdomia istorija, gerai išvystytais veikėjais ir kas svarbiausia – siaubo elementais, kurie kaip ir turėtų laikyti žiūrovą įtampoje, bet dėl labai neatsakingo požiūrio į „siaubo šoklius“, visi pateikti siaubo akcentai tik sukelia nuobodulį dėl savo nuspėjamumo.