Tai jau ketvirtasis ir kol kas finalinis 2014 metais startavusios „Monstrų visatos“ filmas, kuris tapo tiesioginiu 2019 metų juostos „Godzila: monstrų karalius“ pratęsimu ir tuo pačiu savotišku dviejų klasikinių japoniškų filmų perdirbiniu.

Apie ką mes čia…

Tapusi monstrų karaliumi po žūtbūtinės kovos su Gidora, Godzila vieną dieną pradeda siautėti žmonių pilname mieste, kas jai yra visiškai nebūdinga. Tai aišku pašiurpina visą pasaulį. Neturėdami kitos išeities, žmonės nusprendžia atgabenti kitą, jai jėgoje prilygstantį priešininką – Kongą. Kuris iš šių pabaisų laimės? O gal atsiras dar koks vienas, prieš kurį Kongui su Godzila reikės suvienyti jėgas? Kas ten žino.

Kūrinio turinys

Ilgai lauktas bei pagaliau sulauktas kino reginys pagaliau pasiekė ir mus. Ir galiu pasakyti, jog buvo verta laukti vien dėl to, kad galėtume įvertinti žūtbūtinį dviejų klasikinių pabaisų mūšį. Todėl iš karto sakau – eidami į šį filmą atjunkite smegenis, užmirškite apie logiką ir nekreipkite dėmesio į absurdą, kuris vyks ekrane ir tada galėsite labai smagiai praleisti laiką. Nes būtent tą ir siūlo šis didingai atrodantis fantastinis blokbasteris.

Juostoje yra vystomos trys istorijos – žmonių, kurie bando kažkaip išgelbėti pasaulį, Kongo, kuris atranda savo ištakas, bei įniršusios Godzilos. Kiekvienai istorijai yra skirta kažkiek ekraninio laiko, kas žinoma yra neblogai, nes mums yra paaiškinami tam tikri vienų ar kitų veikėjų motyvai ir jų daromi veiksmai norint pasiekti savo tikslą, bet iš kitos pusės, tai filmas apie didžiulių monstrų kovas, todėl labai gilintis į visumą kažkaip net nesinori. Kita vertus, kai kas gali pasakyti, kad kai kuriais momentais kūrėjai nusivažiavo į lankas. Bet čia teks man juos užstoti, nes kūrėjai vadovavosi tuo, kas buvo sukurta septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje Japonijoje. O taip. Visa tai, ką mes čia matome, buvo įkvėpta originalių filmų, todėl jeigu kalbėti apie kanoną, tai šis filmas ties tuo nepasišiukšlino.

O dabar prie svarbiausio – dvikovų. Filme yra keturi rimtai atrodantys monstrų susidūrimai, kurie priverčia mėgautis kiekviena jų rodoma akimirka. Tad veiksmo čia tikrai netrūksta ir jis kai kuriais atvejais yra net labai pagirtinas. Žinoma, ne „Ugnies žiedo“ lygį mes matome ekrane, bet atsižvelgus į visus panašaus pobūdžio projektus, šis filmas tikrai lenkia daugelį iš jų. O ir finalinis siužetinis vingis, apie kurį tikrai žinojo visi, kurie bent kažkiek domėjosi Godzilos visata, irgi pamalonina akis, sukurdamas atskirą įtampos lygį. Būtent tas finalinis susidūrimas ir tapo asmeniškai man maloniausiu šios juostos epizodu, o tuo pačiu ir savotišku nusivylimu, nes jis pernelyg greitai pasibaigė. Visgi norėjosi dar kokių dešimties minučių, kad kova atrodytų dar labiau beprotiška.

Tad apibendrinant, mes čia gauname tai, ko ir reikėjo tikėtis iš tokio pobūdžio filmo – kvailoką ir naivų pasakojimą su didingomis monstrų batalijomis. Todėl jeigu matėte ankstesnes dalis, mėgstate tokį reginį kine ir tiesiog pasiilgote efektingų filmų dideliame ekrane, „Godzila prieš Kongą“ taps idealiu pasirinkimu smegenis atjungiančiai pramogai.

Techninė juostos pusė

Va čia jau kita kalba. Specialieji efektai šiame filme išties priverčia nusilenkti kūrėjams, nes tiek monstrai, tiek ir naujas pasaulis, kuris mums yra pristatomas, atrodo fantastiškai. Detalės išdirbtos labai gerai, dėl ko neįmanoma nesigrožėti tiek monstrų batalijomis, tiek ir aplinka, kurioje tos batalijos vyksta. Kitaip sakant mes gauname idealų CGI šou, kuris nerėžia akių, o tik sustiprina bendrą epiškumo efektą ekrane.

Kitais svarbiais ir žinoma labai puikiai įgyvendintais techninės dalies niuansais tampa šiurpą sukelianti ir epiškumo priduodanti muzika, efektingas kameros darbas, kurio dėka visas veiksmas pateikiamas iš labai energingos perspektyvos, ir geras garso montažas. Vaizdo montažas kažkiek gal chaotiškas, bet čia jau dėl to jis toks, jog filme labai šokinėjama nuo monstrų kovų prie žmonių vykdomų misijų.

Aktorių kolektyvinis darbas

Apie kokį darbą čia galima kalbėti, kai aktoriai buvo nustumti į antrą planą? Čia mes galime pamatyti tik žymiais ekrano veidais papuoštus statistus, kurie vykdo kai kurias funkcijas ekrane. Tarp jų galima išvysti „Keistų dalykų“ žvaigždę Millie Bobby Brown, kuri kažkiek pasikeitė nuo ankstesnio filmo, bet lygiai taip pat neturėjo ką veikti ekrane.

Be jos juostoje taip pat pasirodo Rebecca Hall, Alexanderis Skarsgardas, Shun Oguri, Brianas Tyrree‘is Henry‘is, Eiza Gonzalez, Lance‘as Reddickas, Kyle‘as Chandleris, Demianas Bichiras ir žinomas iš „Deadpoolo 2“ vaikinukas Julianas Dennisonas. Nesakau, kad jie kažkaip pasišiukšlino, bet jokios įsimintinos vaidybos jie tikrai nepademonstravo, o tik atliko jiems pateiktas funkcijas.

Verdiktas

„Godzila prieš Kongą“ – tai didingas ir kokybiškais specialiaisiais efektais perpildytas fantastinis veiksmo epas, kurio paprasta bei pakankamai banali istorija sugeba savotiškai įtraukti į rodomą veiksmą, o pateikiamas turinys visiškai nesukelia pykčio ar nusivylimo, nes jis buvo paremtas klasikiniais japonų filmais, kurie ir yra laikomi tikru kanonu šių dviejų milžiniškų pabaisų gerbėjų tarpe.