O šio savaitgalio TOP 5 pasirinkimai atrodo taip:

„Psichiatras“ (angl. „The Alienist“), 2018 – 2020 m.

Jau ne vieną kartą dalinausi įvairiausių filmų ir serialų apie serijinius žudikus rekomendacijomis, tačiau dar nebuvau rašęs atsiliepimo apie 2018 metais pasirodžiusį ir kol kas du sezonus turintį kriminalinį detektyvą „Psichiatras“ (angl. „The Alienist“), kurį man visai neseniai užrodė keli žmonės. Ir po tokios kokybiškos rekomendacijos nusprendžiau pasidalinti savo įspūdžiais su Jumis.

Serialo istorija rutuliojasi XIX amžiaus pabaigoje Niujorke, kuriame kažkas pradėjo masiškai žudyti berniukus. Kiekviena nauja rasta auka policijai sukelia dar daugiau įtarimų, jog mieste siautėja kažkokį keistą ritualą vykdantis serijinis žudikas. Norėdami rasti nusikaltėlį, policija su komisaru Ruzveltu priešaky kreipiasi į puikiai savo darbą išmanantį psichiatrą Lašlą Kreizlerį bei kriminalinės kronikos reporterį Džoną Mūrą.

Pasižiūrėjęs du šio labai šauniai atrodančio serialo sezonus, galiu pasakyti, jog gavau išties puikią, kupiną nežinios ir įtampos pramogą, kuri neleido man nuobodžiauti nei akimirkos. Ir viskas dėl to, jog ne vien istorija tiek pirmame, tiek ir antrame serialo sezone, man padarė gerą įspūdį, įtraukdama į painiai atrodančias bylas, bet dar ir pats istorinis laikotarpis, kuriame ir vyko visas veiksmas.

Neįmanoma nesižavėti XIX amžiaus žmonių gyvenimo būdu ir policijos darbu, kuris, aišku, nebuvo toks pažengęs, kaip dabar, todėl sugauti nusikaltėlį pareigūnams reikėjo ne tik gerokai pasistengti, bet dar ir turėti savotišką nuovoką. Ir tai šiame seriale yra puikiai nupaveiksluota.

Kadras iš serialo "Psichiatras"

Taip pat man patiko šiurpą keliantys vaizdai, kuriais nepasikuklino mus palepinti kūrėjai. Tai, žinoma, privertė pažiūrėti į rodomą pasakojimą iš visai kitokios pozicijos, nes būtent per siaubą ir ganėtinai nemaloniai atrodančius epizodus, žiūrovas yra įtraukiamas į visą tą purviną ir negailestingai atrodančią rodomo laikotarpio realybę. Be to, makabriški filmo elementai dar labiau paryškino ir pačių maniakų portretus, kuriuos abejuose sezonuose turėjo sučiupti sekliai.

Personažai, mano nuomone, seriale atsiskleidė ganėtinai gerai, nes kiekvienam buvo skirtas atitinkamas ekraninis laikas, kad mes, žiūrovai, galėtume su kiekvienu iš jų susipažinti ir tuo pačiu vienu ar kitu būdu susitapatinti. O maloniausia čia yra dar ir tai, jog visi pagrindiniai veikėjai buvo sau tolygūs, todėl išskirti kažkurio vieno iš jų net nenorėčiau.

Todėl tiek Lašlas, Džonas, Teodoras ir Sara man buvo vienodai įdomūs dėl jų požiūrio į nusikaltimus ir ne tik.

Daug dėmesio buvo skirta ir pačiam XIX amžiaus policijos bei psichiatrų darbui, todėl žiūrovas turi puikią galimybę vaizdžiai išvysti visus įdomiausius šių profesijų darbo užkulisius. Tai priduoda bendram įspūdžiui savotiško rimtumo ir tuo pačiu sužavi dėl tam tikrų edukacinio pobūdžio siužetinės linijos akimirkų.

Gerai atrodo ir pats šio serialo produkcijos dizainas, kuris akimirksniu leido mums atsidurti XIX amžiaus Niujorke, o meninis apipavidalinimas tik paryškino šio laikotarpio privalumus ir svarbiausius niuansus dėka akis kerinčių dekoracijų, madingų kostiumų, tikroviško grimo ir įdomių šukuosenų.

Muzika, garso ir vaizdo montažas bei kameros darbas irgi neatsiliko. Tai buvo puikus reginys tiek ausims, tiek akims.

Pagrindiniuose vaidmenyse seriale pasirodė ir puikus aktorių kolektyvas, kurį sudarė Danielis Bruhlis, Luke‘as Evansas, Dakota Fanning, Tedas Levine‘as ir Brianas Gerarghty‘is. Visi jie suvaidino labai įtikinamai. Likę aktoriai irgi pasidarbavo gerai, nors jų charizma tikrai neprilygo mano paminėtiems pagrandinių vaidmenų atlikėjams.

Apibendrinant – šiurpus, nenuobodus ir be galo įtraukiantis detektyvinis projektas, kurį verta pasižiūrėti visiems serijinių žudikų temos gerbėjams. Manau, kad gausite gerą pramogą prie ekrano.

Pasiekiamas: „NETFLIX“

Anonsas:

„Dviakė“ (angl. „The Deuce“), 2017 – 2019 m.

1970-ieji JAV – vienas ryškiausių laikotarpių, kurio metu įvyko tiek daug visko įvairiuose visuomenės sluoksniuose, jog sunku net nupasakoti. Tačiau įdomiausiu to laikotarpio reiškiniu tapo didmiesčių naktinio gyvenimo užkulisiai, kuriuose dominavo prostitucija, buvo puikiai išvystytos kriminalinės organizacijos, reketas ir korupcija tapo kasdienybe gatvėse ir, aišku, susiformavo nemenką pelną nešantis filmų suaugusiems verslas.

Būtent apie tai ir yra 2017 metais pasirodęs ir tris sezonus skaičiuojantis „HBO“ serialas „Dviakė“ (angl. „The Deuce“).

Serialo istorija rutuliojasi 42-oje gatvėje Manhetene, kuri dabar žinoma kaip turistų pamėgtas Time skveras. Tačiau aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje ši gatvė buvo vadinama „Dviake“ ir joje siautėjo įvairaus plauko nusikaltėliai – nuo sutenerių, narkotikų prekeivių iki mafijos narių.

Į visa tai vieną dieną įsivelia broliai dvyniai Vincentas ir Frenkas Martinai, kurie iš vietinės mafijos į savo rankas perima barą. Ar jiems pavyks įsitvirtinti šiame versle? Ar visgi policija ir konkurentai pakiš jiems koją ir broliukams teks atsakyti savo gyvybėmis prieš mafijozus, kurie nepripažįsta nesėkmių? Tai jau priklausys tik nuo jų pačių.

Kiek man tenka žiūrėti serialų, tai kol kas jokia platforma nesugebėjo pralenkti savo kokybe „HBO“ produkcijos. Beveik visi iki vieno šios kabelinės televizijos tinklo projektai nustebina originalumu, atvirumu ir tikroviškumu. Ypatingai kalbant apie kriminalinio žanro atstovus.

Kadras iš serialo "Dviakė"

Užtenka tik paminėti, jog „HBO turi tokius hitus kaip „Sopranai: mafijos kronika“ (angl. „The Sopranos“), „Blakė“ (angl. „The Wire“), „Sausas įstatymas: mafijos gimimas“ (angl. Boardwalk Empire“), „Ozas“ (angl. „Oz“), „Tikrasis detektyvas“ (angl. „True Detective“) ir nereikia daugiau jokių argumentų. O dabar, po „Dviakės“ peržiūros, pridėčiau ir šį serialą prie sąrašo.

Serialo istorija prasideda 1971 metais ir tęsiasi iki pat 1985 metų, o jo temomis tampa du labai svarbūs to laikotarpio JAV naktinio gyvenimo aspektai kaip auksinis prostitucijos amžius ir pornografijos verslo ištakos. Ties tuo serialo kūrėjai pasidarbavo iš peties, nes žiūrovams yra suteikiama puiki galimybė pasinerti į tą purviną, niekingą ir visiškai ištvirkusią tikrovę, kurioje gyveno tiek vyrai, tiek moterys. Ir, kas svarbiausia, viskas šiame seriale buvo pateikta be jokios cenzūros, kad žiūrovai galėtų nesunkiai perprasti rodomą epochą ir suvokti, kokios tendencijos vyravo naktinio Niujorko gatvėse. Ypač - judrioje 42-oje Manheteno gatvėje, kuri tais laikais tapo pagrindiniu paleistuvystės epicentru visame mieste.

Taip pat čia yra puikiai išvystyti ir patys herojai. Jų turime labai daug ir visi iki vieno ne tik atsiskleidžia kaip įdomios bei daugiasluoksnės asmenybės, bet ir sugeba sukelti tiek simpatiją, tiek ir antipatiją. O turime čia brolius dvynius, kurie bando valdyti mafijos suteiktą jiems barą, turime prostitutę Eilin, kuri nori pasinerti į pornografijos verslą kaip režisierė, turime ir kelis ryškius sutenerius, kuriems svarbiausiu tampa uždarbis. Ir tai tik maža dalis visų itin ryškiai atrodančių serialo veikėjų, kurie neleido nei akimirkos nuobodžiauti.

Be prostitucijos ir pornografijos verslo užkulisių, kūrėjai dar ir dovanoja mums ganėtinai smagų žvilgsnį į pačią populiariąją rodomo laikotarpio kultūrą. Tiesa, čia jau reikia būti kažkiek pasikausčiusiam šiame plane, nes pokalbiai apie muziką ar filmus suteiks daugiau prasmės, kai žiūrovas bent jau žinos, apie ką eina kalba.

Produkcijos dizainas – nepriekaištingas. Tiesiog puikiai yra nupaveiksluota epocha su visais svarbiausiais ir jai būdingais akcentais. Kostiumai, dekoracijos, grimas, šukuosenos – tai leido pamatyti autentišką reginį ekrane. O labiausiai mane čia sužavėjo įvairiausios mados tendencijos, kurios tada karaliavo gatvėse. Muzika, garso ir vaizdo montažas bei kameros darbas nesukėlė jokio diskomforto, nes tai buvo kokybiškai atliktas darbas.

Aktorius irgi reikia pagirti už tokius ryškius bei įtikinamus pasirodymus. Tad bendrai paminėsiu tuos, kurie man labiausiai patiko. Jais tampa Jamesas Franco, Maggie Gyllenhaal, Gbenga‘as Akinnagbe‘as, Chrisas Baueris, Davidas Krumholtzas, Margarita Levieva, Emily Meade ir Luke‘as Kirby‘is.

Apibendrinant, serialas „Dviakė“ – solidus ir be galo atviras žvilgsnis į 1970-1980-uosius Niujorko gatvėse, kuriuose karaliavo purvas, nusikaltimai ir paleistuvystė. Tad jeigu esate „HBO“ produkcijos gerbėjais, šis serialas yra būtinas peržiūrai.

Pasiekiamas: „HBO“
Anonsas:

„Berniukai“ (angl. „The Boys“) – 2 sezonas, 2019 m. –

Dėl atsiradusio papildomo laiko pavasario karantino metu žiūrėjau labai daug nematytų serialų, kuriuos galėjau rasti įvairiuose platformose: „Netflix“, „Apple TV+“, „HBO“ bei „Amazon Prime“. Tarp jų buvo ir puikiais komiksais paremtas itin brutalus fantastinis trileris „Berniukai“ (angl. „The Boys“), kuris ne tik, kad nenusileido komiksams, bet ir pranoko daugelį panašaus pobūdžio projektų.

Ir dabar, įvedus naują karantiną šalyje bei uždarius kino teatrus, nusprendžiau pasimėgauti namuose antruoju šio televizinio šou sezonu, kurio premjera įvyko praėjusių metų rugsėjo 4 dieną „Amazon Prime“ platformoje.

Antrojo sezono istorija sukasi aplink besislapstantį nuo teisėsaugos ir įniršusį superherojų Bilį Bučerį, kuris sužino vieną baisią paslaptį – jo mylimoji susilaukė vaiko nuo Patrioto. Ši žinia išmuša jį iš vėžių, bet tuo pačiu ši paslaptis leis jam turėti savotišką pranašumą prieš negailestingą sociopatą, kuris žmonių akyse vis dar yra tikras didvyris.

Manau, kad daug rašyti apie antrąjį sezoną nereikia, nes nesinori Jums sugadinti peržiūros tam tikrais „spoileriais“, todėl apsiribosiu tik keliais sakiniais, kuriuose apibūdinsiu šio antrojo sezono privalumus.

Antrasis sezonas apčiuopia žymiai rimtesnes socialines temas, nei tas buvo padaryta 2019 metais, todėl čia istorija atrodo brandesnė ir turinti daugiau aktualesnių minčių apie tam tikrus visuomenės padarinius, kurie paverčia vienus žmonės į degeneratus, o kitus priverčia apmąstyti savo ankstesnius poelgius bei pasikeisti dėl geresnio rytojaus. Kas dar svarbu, jog viskas mums yra pateikiama nors ir iš fantastinės perspektyvos, bet užtat gana natūraliu būdu. Dėl to nekyla jokių klausimų dėl šios istorijos tikrumo.

Kadras iš serialo "Berniukai"

Kalbant apie veiksmą ir brutalias akimirkas, kuriomis galėjo pasigirti pirmasis sezonas, tai čia tų momentų yra žymiai daugiau. Man labai patinka, kad serialo kūrėjai nesikuklina ir pateikia mums labai atvirai atrodančius vaizdus, kurie pranoksta visus įmanomus lūkesčius. Tad vaikams ir silpnų nervų žiūrovams šis reginys nėra patartinas.

Veikėjai irgi pateikti šauniai. Turime kelis naujus personažus, taip pat turime nemažai senbuvių. Visi jie atsiskleidžia kaip asmenybės ir, aišku, kiekvienas iš herojų, priverčia jiems jausti simpatiją arba antipatiją. Ir čia jau priklauso nuo žiūrovo, kuriai stovyklai jis norės atiduoti savo meilę bei pagarbą.

Manau, kaip ir viskas. Tad pereinam prie kitų aspektų, kurie jau yra susiję su finansais.

O taip... Matosi, kad kūrėjai šįkart turėjo žymiai didesnį biudžetą, kuris buvo panaudotas kuriant ne tik kokybiškesnius specialiuosius efektus, bet ir tobulinant produkcijos dizainą, kuris visais įmanomais būdais pranoko 2019 metų reginį.

Be to, žavi čia ir muzikinė palyda, kuri kiekvienai serijai priduoda reikiamo solidumo. Na, nes kai fone skamba tokios dainos kaip legendinių „The Rolling Stones“ hitas „Sympathy for the Devil“, Don'o McLean'o gabalas „American Pie“, grupės „Talking Heads“ vienas žymiausių kūrinių „Psycho Killer“ ar kultinių „Aerosmith“ daina „Dream On“, neįmanoma nepamilti šio serialo. O kur dar tokie atlikėjai kaip Billy'is Joelis, Enya ar „The Beach Boys“ su savo dainomis...

Dar iš techninių aspektų, kurie padarė puikų įspūdį, verta būtų paminėti labai išvaizdų kameros darbą bei vaizdo montažą, dėl kurio buvo sukuriama išties didžiulė įtampa.

Aktoriams priekaištų jokių. Kaip ir pirmajame sezone, taip ir čia, jie su savo vaidmenimis susidoroja tiesiog nepriekaištingai. Ypač man patiko Karlo Urbano bei Antony'io Starro įkūnyti veikėjai – Bilis Bučeris ir Patriotas, kurie peržiūros metu kėlė labai daug emocijų. Be dėmesio neliko Jackas Quaidas, Erin Moriarty, Lazas Alonso'as, Jesse'is T. Usheris ir Dominique McElligott, kurie taip pat turėjo progos pademonstruoti savo aktorinius sugebėjimus.

Bendrai, antrasis „Berniukų“ sezonas visiškai nenusileidžia pirmajam savo istorija, o techniniais aspektais jį tiesiog pranoksta. Todėl, jeigu svarstote, ar verta žiūrėti šį sezoną ir ar išvis verta žiūrėti šį serialą, mano atsakymas būtų paprastas – REIKIA!

Pasiekiamas: „AMAZON PRIME“

Anonsas:

„Liupenas“ (angl. „Lupin“), 2021 m. –

Pakankamai seniai buvo galima pamatyti ką nors gero iš vagių ir sukčių temos. Ir nesvarbu, ar kalbame apie filmus, ar apie serialus. Todėl pamatęs, kad „Netflix“ išleido Maurice Leblanco kūriniais apie Arseną Liupeną įkvėptą serialą „Liupenas“ (angl. „Lupin“), nedelsiant nusprendžiau jį įvertinti, nors ir buvau pakankamai skeptiškai nusiteikęs.

Serialo istorija sukasi apie talentingą vagį Asaną Diopą, kuris nusprendžia pavogti dešimtis milijonų dolerių kainuojantį deimantais papuoštą vėrinį. Tai ne tik puikus grobis bet kuriam save gerbiančiam vagiui, bet ir labai brangus daiktas vienai šeimai. Šeimai, kuri yra atsakinga už jo artimo žmogaus mirtį. Ar Asanui pavyks įvykdyti vagystę ir atkeršyti, ar visgi jis bus sučiuptas teisėsaugos ir ilgiems metams sės į kalėjimą? Viskas priklausys nuo to, kaip glaudžiai jis yra susipažinęs su Arseno Liupeno nuotykiais.

Pradėjęs žiūrėti šį serialą kažkaip visai neatkreipiau dėmesio, kad jis susideda tik iš penkių epizodų, kas, aišku, liūdna, nes pasakojimas su kiekvienu nauju epizodu vis labiau įtraukdavo. Ir suprasčiau, jeigu tai būtų pirmas sezonas, bet ne, kūrėjai viduryje siužetinės linijos tiesiog sustojo. Ką tai reiškia? O tai reiškia, kad pirmojo sezono pratęsimas pasirodys tik po metų, dėl ko yra nesmagu, nes pasibaigus penktam epizodui pasijautė neužbaigtumo jausmas, kuris reikalavo daugiau.

Kita vertus, kūrėjai nusiteikę ryžtingai, nes tikėtina, jog po šios istorijos mes gausime sekančią, kurioje mums bus pristatytas naujas nuotykis. Bent jau taip teigia pats sezono pavadinimas ir jo skyriai.

Bet, atmetus šį nepasitenkinimo jausmą, galiu teigti, jog pasakojimas išties žvalus ir įdomiai pateiktas, kas, aišku, taip greitai mane ir įtraukė į siužetą. O kas maloniausia, jog daug detalių buvo paimta iš jau mano paminėto literatūrinio kūrinio „Arsenas Liupenas“. Nesakau, kad tai yra šio kūrinio ekranizacija, tikrai ne, bet kaip savotiška ir labai moderni interpretacija, tai taip, šis serialas būtent taip ir atrodo.

Nenorėdamas atskleisti jokių siužetinės linijos detalių apart motyvo, kuriuo buvo vedamas pagrindinis herojus, galiu tik užsiminti apie personažus, kurie, mano nuomone, buvo įterpti į siužetinę liniją iš ganėtinai įdomios perspektyvos.

Kadras iš serialo "Lupenas"

Taip, aišku turime čia kai kuriuos labai karikatūrinius veikėjų portretus, bet tai nereiškia, kad jie visiškai neįsipaišo į rodomą turinį. Kaip tik tokie hiperbolizuoti veikėjai teikia serialui savito žavesio, kuriuo ir yra paperkamas žiūrovas. Tad Asanas Diopas šiuo atveju ir tie, prieš kuriuos jis kovoja – tai nors ir kažkiek karikatūriški, bet įtikinamai pateikti personažai, kurie nekelia visiškai jokių nepatogumų stebint jų veiksmus ir norą pasiekti vieną ar kitą tikslą. O pagrindinis veikėjas charizmos turi išties daug, dėl ko nesunku pajausti jam didžiulę simpatiją jau pačiame pirmame šio serialo epizode.

Iš techninių sprendimų, šis serialas nėra labai ypatingas, nes visos jame panaudotos filmavimo technikos primena kelis žymius panašaus pobūdžio projektus, kuriuose irgi ėjo kalba apie vagystes. Bet pagirčiau už labai nuotaikingą muziką, gerą kameros darbą ir, aišku, produkcijos dizainą, kuris vienu ar kitu momentu atrodė išties stilingai. Garso ir vaizdo montažas bei meninis apipavidalinimas – tvarkingi.

Žinoma, serialas patraukė mane ne tik dėl temos ar literatūrinio kūrinio, kurio jis buvo įkvėptas, bet ir dėl pagrindinio vaidmens atlikėjo Omaro Sy, kurį daugelis asocijuoja su vienu iš sėkmingiausių XXI a. europietiškų kino projektų „Neliečiamieji“ (angl. „Intouchables“).

Po šio filmo sėkmės jis labai aktyviai pradėjo filmuotis visur, kas, žinoma, atsiliepė ir jo vaidybai - ji tapo vienoda. Ir taip, čia irgi kažkokios ryškios vaidybos nėra, bet aktoriaus charizma paperka ir priverčia mėgautis šiuo serialu dar labiau. Jam talkinantys kiti aktoriai pasidarbavo pakankamai neblogai, bet, ką jau čia slėpti – jie buvo užgožti Omaro Sy.

Apibendrinant, „Liupenas“ – tai puikią ir tuo pačiu lengvą pramogą suteikiantis serialas, kurio didžiausiu minusu tampa tai, kad jis pernelyg greitai pasibaigia. Tad tikiuosi, kad po metų pasirodysianti antroji pirmojo sezono dalis bus tokia pat smagi ir kupina intrigos, kaip ir šiuo metu rodomi penki epizodai.

Pasiekiamas: „NETFLIX“

Anonsas:

„Fargo“ (angl. „Fargo“) – 4 sezonas, 2020 m.

Dar pavasarį mus turėjęs pasiekti ketvirtasis antologijos „Fargo“ (angl. „Fargo“) sezonas, kurio pamatu tapo kultinis brolių Ethano ir Joelio Coenų 1996 metų hitas, galiausiai dienos šviesą išvydo šį rugsėjį. Ir dabar, paskutinės serijos pasirodymo proga, nusprendžiau su Jumis pasidalyti trumpu atsiliepimu apie šį naująjį sezoną.

Nauja istorija rutuliojasi 1950-aisiais Kanzas Sityje, o jos epicentre atsiduria dvi tarpusavyje konkuruojančios gaujos – juodaodžių ir italų. Kuriai iš jų pavyks išlikti, o kuriai teks pasišalinti iš miesto? Sunku nuspėti, nes ne tik vidiniai nesutarimai kiekvienoje iš gaujų pakiša koją, bet ir visai netikėtai atsiranda tie, kurie visiškai atsitiktinai sumaišo visas nusikaltėlių kortas.

Kaip ir pridera „Fargo“, siužeto paslaptingumas buvo išlaikytas iki pat finalo, todėl ir aš nesiruošiu Jums atskleisti to, dėl ko po to peržiūra nebus tokia įdomi. Būtent todėl paminėsiu tik kelis aspektus, dėl kurių visgi verta pasižiūrėti šį ketvirtąjį, nors ir ne tokį ryškų kaip anksčiau, „Fargo“ sezoną. Taip, jis nusileidžia savo pateikimu visoms trims anksčiau pasirodžiusioms istorijoms, kurios buvo pateikiamos labiau groteskiškai ir absurdiškai nei ši, kurioje kūrėjai nusprendė įterpti pernelyg daug rimtumo.

Kas, manau, sužavės Jus, kaip sužavėjo mane, tai ganėtinai neblogai atkurtas laikotarpis su gaujomis, kurios tuo metu ne tik valdė Kanzaso Sitį, bet ir buvo itin svarbi miesto infrastruktūros dalis. Tad mes gauname pakankamai rimtai atrodantį žvilgsnį į gangsterius bei kylantį dviejų gaujų karą, kuris gali miestui atnešti labai daug nemalonumų.

Kadras iš serialo "Fargo"

Visa tai pristatoma iš labai tvarkingos ir įdomios pozicijos, todėl tie, kam patiko „Birmingemo gauja“ (angl. „Peaky Blinders“), „Sausas įstatymas. Mafijos gimimas“ (angl. „Boardwalk Empire“) ar „Kovotojas“ (angl. „Warrior“), tikrai šiame seriale ras labai daug privalumų bei jis žiūrėsis išties puikiai.

Tačiau, jeigu norite tipinio „Fargo“ stiliaus pasakojimo, tai nors jis čia ir šmėžuoja retkarčiais, visgi teks nusivilti. Nežymiai, bet teks, nes nors ir pati istorija įdomi, ji neturi tokio žaismo ir šarmo, kokiu galėjo pasigirti pirmieji tris pasakojimai. Taip, smurto, veiksmo ir netikėtų situacijų čia yra, tad nuobodžiauti vienu ar kitu atveju, manau, tikrai nereikės.

Personažai man paliko netgi labai pozityvų įspūdį. Kai kurie iš jų buvo pateikti pernelyg „steriliai“ ir labai jau stereotipiškai, o kai kurie per daug karikatūriškai, bet tas netrukdė pasinerti į šį pasakojimą bei pasigilinti į jų asmenybes, kuriomis buvo galima ir žavėtis, ir gailėti, ir netgi bijoti.

Vizualiosios pusės kūrėjai pasidarbavo iš peties.

Nepamirštame, jog ekrane mums yra pristatoma 1950-ųjų epocha, todėl pasistengti su dekoracijomis, kostiumais, grimu, šukuosenomis reikėjo. Ir serialo kūrėjai čia visiškai nepasišiukšlino.

Mes gauname labai autentišką ir daug šarmo turintį vaizdą, kurį papildo puikiai prie rodomų scenų priderinta muzika, geras vaizdo montažas ir, aišku, labai vaizdingas ir detalus kameros darbas, pro kurį nepraslysta net nukapoti pirštai.

Smagu buvo matyti čia ir būrį tokių puikių aktorių kaip Jasonas Schwartzmanas, Benas Whisaw‘as, Jessie Buskley, Jackas Hustonas ir Salvatore'as Esposito'as, kurie, mano nuomone, puikiai įkūnijo jiems patikėtus personažus. Tačiau visgi didžiausia nuostaba čia tampa Chrisas Rockas, kuris gavo puikią progą mums visiems pademonstruoti savo draminius sugebėjimus. Su tuo aktorius susidorojo taip puikiai, kad jis ir tapo mano asmeniniu favoritu šiame pasakojime.

Bendrai – ketvirtasis „Fargo“ sezonas, nors ir nusileidžia savo siužetinės linijos originalumu bei pačia istorija ankstesniems pasakojimams, visgi turi savito žavesio, o ir kokybiška išorė bei ganėtinai įtraukiančiai atrodantį gangsterinė istorija paperka, suteikdama ganėtinai žvalią pramogą.

Pasiekiamas: „HBO“

Anonsas: