Tad nedaugžodžiaujant – šio savaitgalio TOP 5 pasirinkai atrodo taip:

„Kartą naktį“ (angl. „The Night Off“), 2016

Be galo mane sužavėjęs praeitų metų dramoje „Metalo garsas“ (angl. „The Sound of Metal“), aktorius Rizas Ahmedas už šį filmą ryžtingai žengia savo pirmos „Oskaro“ nominacijos link. Ir būtent šis jo įspūdingas pasirodymas paskatino mane užsakyti iš „Ebay“ internetinės parduotuvės puikiai žiūrovų ir kritikų įvertinto 2016 metų kriminalinio „HBO“ mini serialo „Kartą naktį“ (angl. „The Night Off“) DVD licenciją.

Serialo istorija sukasi apie jauną pakistanietį studentą Nasirą iš Bronkso, kuris vieną vakarą susipažįsta su žavia mergina. Praleidęs su ja aistringą naktį, vyrukas atsibunda kraujo klane su žiauriai peiliu subadytu jos lavonu. Ar jam pavyks įrodyti, jog tai ne jis yra atsakingas už merginos nužudymą? Ar visgi jam teks praleisti kalėjime ilgus metus už tai, ko jis nepadarė? Viskas šiuo atveju priklausys nuo gero advokato ir prisiekusiųjų malonės.

Nuoširdžiai gailiuosi dėl to, kad nepasižiūrėjau šio puikaus serialo anksčiau, nes tai tikras kriminalinio žanro perlas, kuris prikausto dėmesį nuo pirmos serijos iki pat intriguojančio finalo. O ir tokių gerų bei kruopščiai apgalvotų kriminalinių istorijų pastaraisiais metais nėra tiek ir daug, kas aišku dar labiau išryškina šį pasakojimą iš kitų panašaus pobūdžio projektų.

Kuo gi yra geras šis mini serialas? Intriga. Mums pačioje pradžioje yra pristatoma nusikaltimo vieta ir įtariamasis, tačiau mes žinome, jog tai ne jis buvo atsakingas už žiaurų merginos nužudymą. Tai kas gi ten nutiko tą lemtingą naktį? Ir į šį klausimą su kiekvienu nauju epizodu yra lėtai, bet užtikrintai ruošiamas atsakymas, kurį žiūrovai gali tikėtis išvysti pačiame finale. Ties tuo ir sustosiu, nes žiūrint tokius projektus nesinori pernelyg daug žinoti apie nusikaltimo aplinkybes bei atskleisti sau nereikalingas detales.

Tad susikoncentruosiu ties keliomis svarbiausiomis šiai istorijai temomis, kuriomis tampa nacionalizmas, kalėjimo kasdienybė, kova su tam tikrais vėjo malūnais, advokato darbo specifika ir teismo proceso užkulisiai. Visos šios temos buvo ne tik puikiai įterptos į siužetinę liniją, bet dar ir sugeba atnešti nemažai naudingos informacijos žiūrovui, kuris pats peržiūros metu gali pasijusti detektyvu rinkdamas jam pateikiamas kūrėjų detales į vieną didelę mozaiką. Mozaiką, kuri galiausiai atskleidžia tiesą.

"Kartą naktį"

Veikėjų seriale daug ir visi jie nusipelno atskiro dėmesio. Bet, atsižvelgus į tai, kad aptardamas juos galėčiau atskleisti per daug informacijos ir tuo pačiu kažkiek apkartinti Jums peržiūrą, apsiribosiu tik tuo, kad paminėsiu man labiausiai patikusius herojus. O jais tampa pagrindinis personažas Nasiras ir jam bandantis padėti advokatas Džonas Stounas. Abu jie atsiskleidžia iš pakankamai įdomios ir labai žmogiškos perspektyvos, o visi kiti jiems talkinantys veikėjai dar labiau paryškina jų charakterius bei sukuria žymiai ryškesnius psichologinius portretus. Nesakau, kad ir kiti serialo veikėjai buvo prasti, bet asmeniškai man, jie buvo labiausiai išdirbti kaip asmenybės.

Kaip jau rašiau, serialas intriguoja, todėl stebėti kaip vystosi šis pasakojimas, nėra nuobodu nei vienai akimirkai. Atvirkščiai, čia yra jaučiama įtampa, nes nuoširdžiai jaudiniesi dėl pagrindinio herojaus likimo. Todėl net nepastebėjau kaip vienu prisėdimu peržiūrėjau šį pasakojimą.

Iš techninių aspektų išskirčiau puikų meninį apipavidalinimą su grimu, kostiumais ir dekoracijomis priešaky, o taip pat įtraukiančiai pateiktą kameros darbą. Dar prie viso to pridėkime muziką, gerą vaizdo montažą ir gausime akims bei ausims malonų reginį.

Vaidybos plane – aukštuma. Rizas Ahmedas ir čia nenuvylė pristatydamas itin jautrų bei be galo įtikinamą personažą, kuriuo tiki nuo pirmos scenos. Ne ką prasčiau pasirodė ir Holivudo veteranas Johnas Turturro, kurio charizma turėjo nemažai įtakos jo pateiktam personažui. Seriale dar galima pamatyti ir tokius žinomus ekrano veidus kaip Billą Campą, Michaelą Kennethą Williamsą ir Paymaną Maadį.

Apibendrinant, „Kartą naktį“ – tai be galo įdomiai ir su nenuspėjama intriga vystomas pasakojimas, kuri stebina ir geru aktorių kolektyvu, ir gerai parašytu scenarijumi, ir taikliomis temomis bei pamokančia istorija, kuri gali nutikti kiekvienam iš mūsų.

Pasiekiamas: „HBO“

„Keiksmažodžių istorija“ (angl. „History of Swear Words“), 2021 m.

Pamatęs, kad „NETFLIX“ ruošia dokumentinį projektą apie keiksmažodžių ištakas Amerikos kultūroje, kuriame dar viską pristato pats Nicolas Cage'as, negalėjau jo praleisti. Na, nes patys suprantate – NICOLAS CAGE'AS ir keiksmažodžiai. Čia yra velniškai geras derinys. Ir štai, sausio 5 dieną dienos šviesą išvydo iš šešių serijų susidedantis mini serialas „Keiksmažodžių istorija“ (angl. „History of Swear Words“).

Serialo metu mums yra pristatomi šeši labai dažnai tarp amerikiečių vartojami vulgarūs žodžiai – F*ck, P*ssy, D*ck, S*it, B*tch ir D*mn. Kiekvienam iš jų yra skirta serija, kurioje tiek kalbų specialistai, tiek komikai, tiek aktoriai ir, aišku, pats Nicolas Cage'as pateikia ne tik šių žodžių vartojimo pavyzdžius, bet dar ir nagrinėja jų atsiradimą bei kontekstą, kuriame jie buvo vartojami kažkada, dabar ir kokia reikšmę turi tam tikrose situacijose bei žmonėms, kurie juos vartoja.

"Keiksmažodžių istorija"

Be to, seriale labai vaizdingai yra pateikti ir įvairūs pavyzdžiai, kuriuos mes matome populiarioje kultūroje – pradedant filmais ir baigiant muzika. Kas įdomiausia, jog visi pateikti pavyzdžiai, arba tiksliau ištraukos, taps puikiomis rekomendacijomis, nes yra žmonių, kurie tikrai nebuvo susipažinę su visais filmais ar tam tikrų atlikėjų kūryba, su kuria supažindina šio projekto kūrėjai. Tad ir pasijuokti, ir sužinoti naudingos informacijos, ir dar pasisemti rekomendacijų čia tikrai bus galima. Be to, serialas žiūrisi labai lengvai ir žvaliai, jog nepastebėsite, kaip greitai pralekia laikas, žiūrint šį naują „NETFLIX“ projektą.

Techniškai kūrėjai irgi pasistengė nenuvilti savo žiūrovų, todėl čia turime ir labai smagią animaciją, ir gerą montažą, taip pat natūraliai prie turinio priderintą muziką. Tad nuobodžiauti tikrai nereikės, nes ir vizualiai šis serialas atrodo pakankamai kokybiškai, aišku, dokumentinio žanro rėmuose.

Kaip jau minėjau, čia mes galėjome pamatyti daug žinomų veidų tarp kurių buvo jau ne kartą paminėtas Nicolas Cage'as. Be jo, taip pat pasirodė Nickas Offermanas, Nikki Glaser, DeRay'us Davisas, Sarah’a Silverman, Zainab'a Johnson ir kt.

Tad apibendrinant – smagus ir nuotaikai pakelti puikiai tinkantis projektas, kurio cinkeliu aišku yra puikiai išdėstyta konkrečios temos informacija bei pats Nicolas Cage'as, į kurį be šypsenos žiūrėti tiesiog neįmanoma.

Pasiekiamas: „NETFLIX“

„Stebėtojų lyga“ (angl. „Watchmen“), 2019 m.

2019 metai buvo tokie intensyvūs, jog tiesiog buvo neįmanoma pasižiūrėti visus norimus filmus, o tuo labiau serialus, kuriuos mums pristatė „NETFLIX“, „AMAZON“ ar „HBO“. Ir dabar, turint šiek tiek daugiau laisvo laiko, nusprendžiau pasitaisyti su keliais labiausiai mane dominančiais televiziniais projektais. Vienu iš jų tapo „HBO“ sukurtas serialas apie superherojus, kurio pamatu tapo 1986-1987 metais išleista populiari Alano Moore‘o grafinė novelė „Stebėtojų lyga“ (angl. „Watchmen“).

Serialo istorija nukelia mus 34 metais į priekį po 1985 metais įvykusios tragedijos Niujorke. Dabar Amerikai beveik tris dešimtmečius vadovauja Robertas Redfordas (aktorius), o Daktaras Manhatanas toliau tęsia savo egzistavimą Marse. Miestuose žmonėms yra nesaugu, nes ir patys policininkai dažnai tampa gerai organizuotos kaukėtos gaujos aukomis. Šios priežastys priverčia pareigūnus įkurti dar vieną slaptą „Stebėtojų lygą“, kurios lydere tampa Andžela Abar. Būtent ji neužilgo privalės vesti savo kolegas į kovą su rasistiškai nusiteikusios organizacijos „Septintoji kavalerija“ nariais.

Pirmas klausimas, kuris gali kilti tiems, kurie nėra skaitę grafinės „Stebėtojų lygos“ novelės – ar būtina susipažinti su pirminiu šaltiniu? Ne, nebūtina, nes tai yra visiškai nauja istorija, kuri lyg ir pratęsia tuos įvykius, kurie buvo pavaizduoti komikse, tačiau jie nėra ant tiek glaudžiai susiję, kad reikėtų imti į rankas Alano Moore‘o parašytą darbą. Bet, savo ruožtu, rekomenduočiau pasižiūrėti 2009 metų Zacko Snyderio režisuotą filmą, kuris duos Jums nemažai informacijos apie pačią šios istorijos visatą bei Jus supažindins su kai kuriais herojais, kurie pasirodo šiame seriale.

"Stebėtojų lyga"

O dabar apie patį serialą.

Serialo pasakojimo struktūra labai skiriasi nuo tos, kurią mes gavome 2009 metų filme. Iš vienos pusės, tai ir gerai, nes mums yra rodomi ganėtinai nauji laikai su savo problemomis, iš kitos – pritrūko to „vintažo“, kuriuo buvo papuoštas prieš vienuolika metų pasirodęs filmas. Tačiau karts nuo karto yra grįžtama prie ištakų, kurias mes matėme ir Zacko Snyderio juostos pradžioje, kai mums buvo pristatyti pirmieji „Stebėtojų lygos“ nariai. Kodėl sakau, kad skiriasi? Nes serialo siužete nėra pernelyg įmantriai užsuktos detektyvinės linijos, kurią būtų sunku nuspėti. Užtat čia mes gauname bylą, kurią bando išnarplioti Andžela Abar. Byla nėra itin paini, nors karts nuo karto ji sukelia savotišką intrigą dėl to, kas vyksta ekrane.

Kas mane labiausiai sužavėjo šiame seriale, tai pagrindinė tema, kuri yra susijusi su rasizmu. Kai kurie žmonės šį serialą būtent dėl to ir kritikavo, nes jame yra parodyti nuo baltųjų kenčiantys juodaodžiai. O man kaip tik toks žvilgsnis į rasizmo problemą padarė įspūdį, nes tai, kas čia yra rodoma, atitinka ne tik dabartinę, bet ir segregacijos laikų realijas. Ir mintis gera, ir pateikimas įdomus. Be to, dar čia kalbama apie politiką, nacionalizmą, pareigas ir teises. Kiekviena iš tų temų irgi išvystyta pakankamai įdomiai.

Turime mes čia įdomius herojus, kurie savo charizma gal ir neprilygsta tokiems personažams kaip Komediantas, Roršakas ar Šilkinė Šmėkla, bet jie taip pat turi neblogai atrodančias istorijas, kurios laikui bėgant susidėlioja į vieną didelį paveikslą. Deja, nenoriu „spoilinti“, todėl apie jų tikslus ir sugebėjimus tiesiog pratylėsiu. Bet kas žiūrėjo jau mano kelis kartus paminėtą filmą, turės smagų laiką, nes seriale pasirodys kai kas, kas jau mums yra puikiai pažįstamas.

Aišku, kokia čia būtų „Stebėtojų lyga“, jeigu kūrėjai pagailėtų smurto. O jis čia liejasi laisvai. Visos kraupios ir žiaurumo pripildytos scenos atrodo efektingai bei tikroviškai, o riebūs žodžiai dar labiau paryškina kiekvienos makabriškesnės scenos poveikį. Todėl kaip ir pridera „HBO“ standartui, cenzūros čia mes irgi nesulaukiame, nes viskas pateikiama iš itin atviros perspektyvos.

Iš vizualios perspektyvos, serialas atrodo be galo kokybiškai. Ir specialieji efektai, ir muzika, ir kameros, ir garso bei vaizdo montažas – be jokių priekaištų, nes akys ir ausys buvo pamalonintos. O dar koks čia geras produkcijos dizainas. Vien kostiumai, grimas ir dekoracijos priverčia jausti pagarbą tiems profesionalams, kurie buvo už visa tai atsakingi.

Iš aktorių paminėčiau kelis, kurie man labiausiai patiko ir, aišku, jų suvaidinti personažai turėjo didžiausią įtaką. Taigi pirmiausia – „Oskarui“ nominuota Regina King, kuri atliko pagrindinį vaidmenį, buvo nepakartojama savo baudėjos vaidmenyje. Tai itin brutalus ir piktai išreikštas herojus, kuris nuo pirmų minučių nusipelnė simpatijų. Antra – kino veteranas Jeremy‘is Ironsas, kuriam irgi puikiai sekėsi įkūnyti savo herojų. Netgi sakyčiau, jis niekuo nenusileido aktoriui Matthew Goode‘ui, kuris 2009 metais atliko tą patį vaidmenį.

Taip pat čia galima pamatyti ir tokius žinomus veidus kaip Donas Johnsonas, Timas Blake‘aš Nelsonas, Yahya Abdulas-Mateenas II-asis, Jean Smart, Frances Fisher ir Tomas Misonas.

Apibendrinus, tai labai stiprią socialinę žinutę apie rasizmą turintis serialas, kuris ne tik puikiai papildo jau mums visiems žinomą Alano Moore‘o istoriją, bet ir suteikia visai naują žvilgsnį į pačią „Stebėtojų lygą“ ir jos poreikį visuomenėje.

Pasiekiamas: „HBO“

„Geros pranašystės“ (angl. „Good Omens“), 2019 m.

Neseniai nusprendžiau įvertinti vieną iš didžiausių 2019 metų „Amazon Prime“ platformos hitų – komišką mini serialą „Geros pranašystės“ (angl. „Good Omens“), kuris buvo mano sąraše jau ganėtinai ilgai ir dabar dėka antrojo karantino, aš pagaliau jam suradau laiko.

Serialo istorija sukasi apie nuo neatmenamų laikų susibendravusius angelą Azirafelį ir velnią Kroulį, kuriems yra labai smagu gyventi Žemėje. Tačiau, aukščiau už juos stovintis nusprendžia paankstinti pasaulio pabaigą. Nenorėdami, kad taip įvyktų, velnias su angelu sugalvoja gudrų planą, kuris leis išsaugoti planetą, o tuo pačiu leis jiems ir toliau mėgautis viešnage joje. Tik ar jiems pavyks jį įgyvendinti, štai kur svarbiausias klausimas.

O taip... Šis serialas tai vienas iš maloniausių „Amazon Prime“ atradimų, kuris nuo pat pirmos serijos užburia itin pozityviam bei labai nuotaikingam nuotykiui, kurio pamatu tampa Biblija bei joje aprašyti įvykiai. Ir visa tai, žinoma, pateikiama mums per juodojo humoro prizmę. Žinoma, tas humoras nėra labai jau žiaurus, bet to ir nereikėjo, kad žiūrovams būtų visai įdomiai pateikti kai kurie Biblijos puslapiuose aprašyti įvykiai, iš kurių genialiai pasišaipė serialo kūrėjai.

Pati idėja – velnio ir angelo draugystė per amžius irgi atrodo pakankamai šauniai, dėl to mes galime pamatyti tam tikras situacijas iš blogio ir gėrio perspektyvos. O jų čia labai daug, dėl ko aišku nuobodžiauti peržiūros metu tikrai nereikėjo.

Ypatingai dėl to, jog mums kūrėjai pateikia daug įvairiausių istorinių laikotarpių, kuriuose velnias ir angelas gyveno bei supažindino mus su žinomomis asmenybėmis, kurias daugelis iš mūsų manau įsivaizdavo visiškai kitaip nei jos čia buvo pateiktos.

"Geros Pranašystės"

Puikūs dialogai, sodrus humoras ir be galo linksmos situacijos – tai dar ne viskas. Svarbiausiu aspektu manau čia tampa patys personažai ir kaip jie mums buvo pristatyti. Sunku nesižavėti velniu, o tuo pačiu – prijausti angelui, kurio darbais irgi galima mėgautis. Tad net nežinau, kuriam iš dviejų pagrindinių herojų jaučiau didesnę simpatiją, nes be vieno, kitas atrodytų niekaip ir atvirkščiai. Herojai pristatyti ne tik įdomiai, bet ir giliai, dėl ko dar smagiau yra juos stebėti ekrane.

Iš techninių aspektų tai šis mini serialas atrodo irgi šauniai. Vien produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas, kuris leido ekrane atkurti itin tikroviškai rodomas istorines epochas, sukelia milžinišką džiugesį bei pagarbą kūrėjams. Muzika, vaizdo montažas, kameros darbas – tai taip pat tvarkingai atlikti techninės dalies aspektai, kuriais irgi galima mėgautis.

Na ir žinoma, aktoriai. Koks gi daugiasluoksnis ir įdomus čia yra Davidas Tennantas, kuris nepriekaištingai įkūnijo velnią. Michaelas Sheenas gal jam ir nusileido, bet charizmos ir profesionalumo iš jo sukurto ekrane angelo niekas neatėmė, todėl abu vyrukai atrodė šauniai ir tarp jų buvo jaučiama didžiulė chemija. O visi kiti čia pasirodę aktoriai tiesiog buvo nustumti į antrą planą. Net ir Jonas Hammas, kuriam buvo pagailėta ekraninio laiko.

Apibendrinant – itin nuotaikingas, malonus akims ir turintis ką parodyti pasakojimas, kurio originaliai atrodantis siužetas tiesiog puikiai pašiepė kai kurias Biblijoje pateiktas istorijas. Tad jeigu norite kažko lengvo ir prasmingo, tai rekomenduoju ir Jums susipažinti su šiuo projektu..

Pasiekiamas: „AMAZON PRIME“

„Olivija Kiteridž“ (angl. „Olive Kitteridge“), 2014 m.

Belaukdamas pagrindinio 2021 metais įvykstančių „Oskarų“ apdovanojimų favorito „Klajoklių žemė“ (angl. „Nomadland“), kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Frances McDormand, nusprendžiau pasižiūrėti kokį nors dar nematytą filmą su šia dviejų JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų laureate. Ir, mano didžiulei nuostabai, pasirodo dar nebuvau matęs 2014 metų „HBO“ platformai sukurto režisierės Lisos Cholodenko mini serialo „Olivija Kiteridž“ (angl. „Olive Kitteridge“), kuris pelnė aibę prestižinių apdovanojimų, tarp kurių ir aštuonios „Emmy“ statulėlės.

Šios iš keturių serijų susidedančios istorijos epicentre atsiduria sunkaus charakterio vidurinės mokyklos matematikos mokytoja Olivija Kiteridž, kurios gyvenimas nėra rožėmis klotas, o santuoka su vyru nekelia jai didelio džiaugsmo. Tačiau ji vis vien stengiasi gyventi taip, kaip jai patinka, dėl ko jos vyras, sūnus ir kiti ją supantys žmonės patiria ne pačias pozityviausias akimirkas.

Iš tiesų, man net sunku yra apibūdinti, apie ką yra šis keturias valandas trunkantis pasakojimas, nes kitaip reikėtų išpasakoti visas jo įdomybes. Tačiau pasistengsiu paminėti svarbiausius akcentus, kurie galbūt privers ir Jus atkreipti dėmesį į šį kūrinį, aišku, jei dar jo nebuvote žiūrėję.

Juostos siužetinė linija padalyta yra į keturias dalis. Kiekviena iš tų dalių – tai vienas atskiras Olivijos Kiteridž gyvenimo etapas. Mano nuomone, tai buvo puikus kūrėjų sprendimas, nes per keturias valandas žiūrovui yra pateikiamas labai atviras žvilgsnis į dvidešimt penkerius metus trunkančią šios moters gyvenimo idilę bei jos požiūrį į besikeičiantį aplink ją pasaulį. Per tą ketvirtį amžiaus ji pamato visko tiek daug, jog atrodo, kad ne kiekvienas žmogus gali tiek išgyventi. Ir čia yra svarbiausias šios istorijos koziris, nes mes ekrane matome nepagražintą, labai tikrovišką ir be galo artimą daugeliui mums vaizdą, kurio pavadinimas – gyvenimas. Tad taip, tai labai gyvenimiškas, jautrus ir pamokantis pasakojimas, kuriame per vienos moters prizmę žiūrovui yra sutekta puiki galimybė pasisemti gyvenimiškos patirties ir nedaryti tam tikrų klaidų, kurios ateityje gali turėti rimtas pasekmes.

"Olivija Kiteridž"

Aišku, be Olivijos, nemažai dėmesio seriale gauna ir ją supantys žmonės, kuriems taip pat pavyko sukelti nemažai emocijų dėl jų gyvenimo būdo, požiūrio į tam tikras tiesas ir aišku dėl santykių su labai sunkaus charakterio pagrindine šio pasakojimo veikėja. Kai kurių iš jų buvo nuoširdžiai gaila, kai kurie privertė nusišypsoti, o į kai kuriuos žiūrint kilo ne itin pozityvūs jausmai. Ir kas svarbiausia – tam tikri serialo veikėjai keitėsi kiekvienoje serijoje, todėl Olivijos pasaulėžiūra keitėsi kartu su jų atsiradimu jos gyvenime. Būtent jie ir keitė ją ištisus dešimtmečius, kas ir privedė šį pasakojimą prie vienos konkrečios scenos, kuria prasideda serialas.

Iš techninių sprendimų paminėčiau labai gerą kameros darbą, dėl kurio buvo išgautas pakankamai tikroviškas ir nepagražintas šio pasakojimo vaizdas, kuris nuo pat pirmų serialo akimirkų įtraukią į šią labai įdomią bei daugiasluoksnę istoriją. Muzikinę palydą irgi galima pagirti, nes sukurta ekrane atmosfera dažnai priklausydavo nuo tam tikrų muzikinių kompozicijų, kuriomis ir buvo papuošti keli labai draminiai bei slogūs epizodai. Vaizdo montažas kruopštus, o ir meninis serialo apipavidalinimas suteikia puikią galimybę pamatyti labai gyvenimišką dramą apie paprastus žmonės. Jokios pompastikos, o tik natūralumą ekrane suteikiančios dekoracijos, kostiumai, grimas ir šukuosenos. Tiesa, grimas čia meistriškas. Taip natūraliai pasendinti ir atjauninti veikėjus... Pasaka!

Na, ir mano asmeninis šio serialo pliusas – aktoriai. Be jų ši istorija neatrodytų tokia tikra ir tokia įtraukianti, nes visgi tai yra serialas apie žmonių likimus, o be geros vaidybos, jų likimai mums nelabai ir rūpėtų. Kas labiausiai krito į akį – tai nepakartojama Frances McDormand, kuri atliko vieną iš geresnių savo karjeroje vaidmenų, vaidyba. Neįmanoma tiesiog buvo nepatikėti jos suvaidinta Olivija Kiteridž, kuri ir kėlė simpatijas, ir kartu kartais priversdavo peržiūros metu jausti jai labai dvejopus jausmus.

Užtat kas visuomet pozityviai nuteikdavo tai Richardas Jenkinsas ir jo labai šviesaus žmogaus – Henrio – portretas. Nuostabi aktoriaus vaidyba, kuria irgi buvo galima mėgautis ir mėgautis. Tiesa, nors ir epizodiškai, bet labai užtikrintai šioje istorijoje pasirodė dar vienas kino veteranas – Billas Murray'us, kuriam irgi pavyko pakerėti savo įkūnytu personažu. Kiti aktoriai taip pat buvo įtikinami, bet jie nebuvo tokie ryškūs, kaip mano paminėta trijulė.

Apibendrinant, tai puikus, labai puikus ir gyvenimiškas mini serialas, kuris leidžia ne tik pasisemti patirties iš labai tikroviškų situacijų, bet ir pasimokyti iš tam tikrų klaidų, kurias mes diena iš dienos darome apie tai net nesusimąstydami. Tad stiprių ir nepagrąžintų dramų gerbėjams – tai tikras gurmaniškas perliukas.

Pasiekiamas: „HBO“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)