Apie ką mes čia…

Visą savo gyvenimą svajodamas tapti garsiu džiazo atlikėju, nykų gyvenimą gyvenantis vidurinės mokyklos muzikos mokytojas Džo Gardneris pagaliau gauna šansą – jis yra pakviečiamas į vieną grupę vienam pasirodymui populiariame „Pusės Natos“ klube. Tačiau likimas jam turi visiškai kitą planą ir likus kelioms dienoms iki jo svajonės išsipildymo, Džo patenka į komą, o jo siela atsiduria kitame pasaulyje. Ar jam pavyks iš jo ištrūkti, ar visgi jam lemta praleisti gyvenimo koncertą ir galiausiai mirti? Į šį klausimą Džo padės atsakyti jo įdėtos pastangos ir viena labai nepastovi siela, vardu 22.

Kūrinio turinys

Aš puikiai žinojau, jog jeigu studija „Pixar“ yra atsakinga už kokį nors animacinį filmuką, galima jaustis ramiai, nes labai maža tikimybė, jog žiūrovams bus pristatytas koks nors antrarūšis ir visiškai nežiūrimas niekalas. Tačiau nesitikėjau, jog po peržiūros šis projektas papuls į dešimtuką mano visų laikų geriausių animacinių filmų sąrašą.

Kodėl? Na, nes pati istorija ir jos scenarijus yra tiesiog nepriekaištingai paruošti, todėl stebint visą siužetinę liniją neįmanoma nejausti pagarbos filmuko kūrėjams už tokią gilią ir labai prasmingai įgyvendintą pasakojimą. Gaila, kad gerbdamas Jus, negaliu nieko išpasakoti, kas sugadintų Jums peržiūrą, todėl apsiribosiu tik keliais aspektais, kurie šiam filmui pridavė labai daug šarmo.

Pirmiausia – tai pats pagrindinio veikėjo pateikimas. Pripažinkime, jog daugelis iš mūsų kažkada turėjome svajonę, o gal dar ją ir turime, tačiau aplinkybės privertė mus apie ją užmiršti, todėl gyvename pilką ir visiškai neįdomų gyvenimą. Gyvenimą, kuris labiau primena egzistavimą, o ne pilnavertę laimės kupiną kelionę. Būtent tokiu ir yra Džo Gardneris, kurio prototipas bus labai artimas daug kam iš žiūrovų. Be to, jis yra nupaveiksluotas taip įdomiai, jog kiekvienas jo veiksmas, kiekvienas išsakytas žodis ir kiekviena mintis privers susimąstyti apie tai, kaip gi mes patys gyvename dabar ir ko norime iš gyvenimo.

Antra – gyvenimo prasmės ir džiaugsmo paieškos, kurias dviejuose pasauliuose ir tyrinėja Džo. Ir jis tą daro ne vienas, todėl atsižvelgus į aplinkybes ir jį supantį pasaulį, mes galime pamatyti dar daugiau įvairių detalių, kurios ir leidžia mus jaustis žmonėmis. Kokios jos? Manau, kad turėsite tą patys įžvelgti, nes filmukas nėra skirtas vien jauniems žiūrovams, kurie matys jame linksmai atrodantį katiną ir situacijas, susijusias su juo, bet ir suaugusiems žmonėms. Tad gilių išvedžiojimų čia tikrai netrūksta.

Humoro filmuke yra ir jis pakankamai subtilus, bet tuo pačiu, yra ir naivių detalių, kurios žinoma yra skirtos jaunesniajai publikai, kuri nelabai suvoks kai kuriuos siužetinius sprendimus. Todėl ir pasijuokti, ir paverkti, ir pasipiktinti bei paliūdėti čia tikrai bus galima. Bent jau man peržiūra pavirto į netikėtą emocijų laviną, kuri beveik dvi rodymo valandas prasinešdavo per mane ir tuo pačiu dar labiau pagyvindavo peržiūrą bei mano asmeninį santykį su šia istorija.

Techninė juostos pusė

„Pixar“ nebūtų „Pixar“, jeigu jų animacija atrodytų kažkaip kreivai. Aišku, vienu momentu pagalvojau, kad po įspūdingai atrodančios dvidešimt minučių trunkančios pradžios Niujorke, teks stebėti blankiai pavaizduotas sielas jų itin keistai atrodančiame pasaulyje, bet klydau. Animacijos detalumas ir jos kruopštumas tiesiog stebina. Matosi, kad kūrėjai įdėjo labai daug pastangų, tad ir rezultatas akivaizdus.

Garso takelis irgi prideda svorio bendram pojūčiui peržiūros metu, todėl man buvo smagu pasinerti į džiazo skambesius, o ir kelios muzikinės kompozicijos, kurios papildė kai kurias scenas, irgi puikiai buvo priderintos prie tokio muzikalaus projekto. Jau nekalbant apie vaizdo ir garso montažą, kurie irgi pridavė peržiūrai atskiro žavesio.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmuką žiūrėjau anglų kalba, dėl ko esu itin patenkintas, nes kai gali išgirsti tokių profesionalų kaip Jamie‘is Foxxas, Tina Fey, Angela Basset, Grahamas Nortonas, Alice Braga, Richardas Ayodae‘as ir Daveedo Diggso balsus, nesinori jokio dubliuoto varianto. Visi jie dėka unikalių balsų suteikė savo personažams reikiamą charizmą, kuri nei vienai akimirkai neleido nesuabejoti veikėjų nuoširdumu.

Verdiktas

„Siela“ – savo gvildenama istorija be galo gilus animacinis studijos „Pixar“ filmukas, kuris puikiai sugeba sukelti įvairiausius jausmus ir emocijas peržiūros metu, o taip pat, dėka savo labai pamokančios ir širdį suvirpinančios žinutės, suteikti daug svarbių minčių apie gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.

Taip pat, tai be galo kruopščiai, su didžiule meile kinui bei muzikai atliktas ir itin detalus savo nepriekaištinga animacija projektas, kurio techniniai aspektai priverčia tik aikčioti iš nuostabos dėl bendrai gauto rezultato.