Finalas yra trupučiuką ne toks, kokio norisi intrigėlę užmezgusiam Čarlzui. Siužete atsiranda baisus plėšikas Filipas Liarošas (aktorius Vincentas Casselis), kuris primena, jog Čarlzas yra iš tiesų padorus, sąžiningas, jausmingas ir pakankamai turtingas pilietis, kuris iš įgimto kilnumo užsikrauna sunkiai pakeliamą naštą.
Iki tos vietos filmą išties yra įdomu žiūrėti. Jis sužavi kasdienybės smulkmenomis, pradeda formuotis įdomūs charakteriai ir lyg tai ryškėja visų pagrindinių vaidmenų atlikėjų potencialas. Ir tema ryškėja, taipogi gana įdomi ir intriguojanti – respektabilaus piliečio kelionė į dugną, po dugną ir išvados, kurias jis tame dugne gali padaryti. Režisierius piešia tokią paralelinę realybę, apie kurios egzistavimą normalios visuomenės pilietis net neįtaria ir todėl joje jaučiasi absoliučiai bejėgis. Jis nežino, kaip elgtis. Jis nežino, kaip kalbėti su žmonėmis, kurie gyvena pagal kažkokias visai nesuvokiamas taisykles. Jis neturi supratimo, kaip derėtų bendrauti su gatvės prostitute, jis nuolankiai kažką lemena policininkui ir taip pat nuolankiai priima smūgius į fizionomiją. Jis daro viską, ko iš jo reikalauja šantažistas, daro todėl, kad netiki, jog tai vyksta iš tikrųjų. Ir su juo. Nes jis – „japis“, įpratęs prie stabilumo ir saugumo. Ir todėl bejėgis ir infantilus. Ir baisiai įdomu bei skaudu yra stebėti jo reakcijas – vargšelį psichologiškai ir fiziškai nokautuoja kiekvienas siužeto niekšelis, pasitaikantis jo kelyje. Bet tai neilgam. Gal pusvalandžiui. Paskui režisierius staigiai peršoka į televizinio trilerio taisykles. Viską supaprastina ir subanalina. Viską taip stengiasi sudėti į teisingumo triumfo formą, kad žiūrovus gali ištikti emocinis šokas. Jie gali pradėti mąstyti apie neišnaudotas galimybes.
Apie tai, kad visi aktoriai iš pradžių buvo pasirengę kelionei po paralelinį pasaulį, o paskui jiems liepė greitai persiorientuoti ir vaidinti visai kitą istoriją. O pradėjo jie puikiai: ir V.Casselis – ciniškai linksmas šunsnukis Liarošas, ir J,Aniston – tokia nuo egzistencijos pavargusi dama su liūdesio raukšlelėmis prie ryškių lūpų, ir reperis RZA – buvęs nuolatinis kalėjimo gyventojas Vinstonas. Istorija papuošiama krūva dekoratyviai išdėstytų lavonų, pora visai nereikalingų personažų, intelektualus mulkis Čarlzas tampa supermenu, teisybė triumfuoja. Tiesa, su pastaba, kad įstatymai yra negailestingi. Bet jie negailestingi jau už istorijos ribų. Va ir viskas. Moralas – rengiantis romantiškai sanguliauti reikia pasirūpinti savo saugumu ir gauti leidimą nešiotis kokią šaudyklę. Tada nebus jokių pašalinių lavonų ir širdį draskančių prievartos scenų. Ir jokių psichologinių kankynių taipogi.
