Naujojo „Blumhouse Productions“ filmo režisieriumi tapo žinomas iš smagios „trash“ stiliaus komedijos „Skautai prieš zombius“ bei dviejų itin šauniai atrodančių „slasher“ pobūdžio komedijų „Mirties diena“ dalių Christopheris Landonas, kuris šįkart paruošė tikrą puotą visiems „Penktadienis 13-oji“ ir „Keistas penktadienis“ gerbėjams.
Apie ką mes čia…
Blisfildo mieste netikėtai pradeda siautėti serijinis žudikas, kurio tikslu tampa paaugliai. Vieną vakarą jo naujaja auka turėjo tapti paprasta ir niekuo pernelyg iš minios neišsiskirianti Milė. Ją pagavęs, žudikas smogia į ją peilį, kuris pasirodo atkeliavo iš Actekų civilizacijos ir turi magiškų galių. Būtent dėl to kitą rytą Milė pabunda žudiko kūne, o jis – jos. Jeigu jai per 24 valandas nepavyks sugražinti savo kūno, ji taip ir liks žudiko pavidale bei bus medžiojama policijos iki pat mirties. Ar jai pavyks? Viskas priklauso tik nuo jos pačios ir draugų, kuriuos reikia įtikinti, jog tai būtent ji slepiasi suaugusio vyro kūne.
Kūrinio turinys
Jau ne vieną kartą rašiau, kad labai mėgstu „Blumhouse“ studijos filmus dėl jų lengvumo bei išties šauniai pateikto siaubo ir smurto, kuriais ir gali pasigirti beveik kiekvienas jų projektas. Bet pastaruoju metu kažkaip daugelis šios studijos sukurtų filmų sugeba gerai nuvilti. Kaip pavyzdį pateiksiu „Košmarų salą“, „Juodąsias Kalėdas“ ar „Raganų klubą: palikimą“. O tokie grynuoliai kaip šių metų hitas „Nematomas žmogus“ pasirodo vis rečiau ir rečiau. Ir dabar, pagaliau, situacija kažkiek pagerėja, nes kino ekranuose mes išvystame dar vieną šauniai atrodantį ir daug žadantį projektą – „Mainai su žudiku“.
Iš karto noriu perspėti, jog šis filmas priklauso trims žanrams – siaubui, komedijai ir parodijai. Todėl jeigu tikitės eilinio skerdynių stiliaus projekto, kuris atrodo rimtai, „Mainai su žudiku“ gali ir nuvilti, nes šios juostos tikslu tapo savotiškas pasityčiojimas iš „slasher“ žanro.
Pats juostos principas yra paimtas iš dviejų juostų, kurių pavadinimuose yra minima penktoji savaitės diena – penktadienis. O kalbu aš apie „Penktadienis 13-oji“, kuriame siautėjo nenugalimas ir jokių kompromisų neturintis kaukėtas žudikas, bei komediją „Keistas penktadienis“, kurioje dukra su mama apsikeičia kūnais. Ir sumiksavus šių juostų idėjas, gauname šį režisieriaus Christopherio Landono darbą.
Asmeniškai man, filmas suteikė visai smagią pramogą, nes kaip „slasher“ atstovas, jis puikiai atliko savo funkcijas pademonstruodamas mums išties kraupiai ir netgi originaliai atrodančias smurto scenas. Kaip komedija, jame buvo visai smagūs ir neblogai šiuolaikinį jaunimą pašiepiantys juokeliai, o kaip parodija pačiam „slasher“ žanrui, filme buvo pakankamai nemažai klišinių ir tiesiog juoką keliančių elementų, kurie beveik visuomet yra demonstruojami mano paminėto žanro filmuose. Ir visa tai suveikia, nes žiūrovui yra suteikiamas neįpareigojantis, lengvai vystomas, itin kraupiai, bet užtat vaizdingai atrodantis reginys.
Personažai filme irgi atrodo šauniai. Ypatingai žudikas, kurio kūne atsiduria paauglė. Gaila gal tik dėl vieno, jog jis pats nelabai atsiskleidė kaip asmenybė, todėl žiūrovui ne itin ir yra pasakoma kodėl jis toks ir koks buvo jo tikslas. Iš kitos pusės, ar žudymui reikia tikslo, jeigu esi nestabilios psichikos? Manau, kad ne, todėl savo kaip žudiko funkciją ir grėsmę aplinkiniams, šis veikėjas atliko gerai. Bet kas čia puikiai atsiskleidė, tai pagrindinė mergina Milė, kurios paaugliškas gyvenimas nėra rožėmis klotas ir visokios problemos, kurios dažnai kamuoja jaunus žmones, jos dėka buvo išryškintos pakankamai įdomiai. Apie kitus filmo personažus nekalbėsiu, nes jie šioje istorijoje nebuvo tokie ir svarbūs.
Tad apibendrinus, galiu pasakyti, jog šįkart „Blumhouse“ nepasišiukšlino ir pateikė mums linksmą, šiurpią ir be galo kruviną parodiją „slasher“ žanrui, kuri dar ir tampa visai smagia pramoga kino salėje.
Techninė juostos pusė
Techniškai šis kuklus filmas atrodo išties puikiai. Labiausiai man čia patiko produkcijos dizainas bei itin išvaizdus meninis apipavidalinimas, kuris akimirksniu perteikė „slasher“ žanro subtilybes. Vien ko vertas tikroviškas grimas ir įtikinamos dekoracijos. Taip pat puikiai buvo pasidarbuota ties pačiu vaizdu, todėl atvirus vaizdus demonstruojantis kameros darbas sugebėjo mums pateikti išties kraupų reginį, kurio nerekomenduočiau pamatyti silpnų nervų žmonėms. Be to, filme buvo puikiai pasidarbuota ir su vaizdo bei garso montažu, kurie irgi turėjo nemenką įtaką peržiūros metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Esu matęs Vincą Vaughną įvairiuose vaidmenyse ir galiu pasakyti, jog tai labai talentingas ir daugiasluoksnis aktorius. Ir ne, jis ne vien komedijose jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Nes vien prisiminus ir kitokio žanro projektus kaip „Tikrasis detektyvas“ ar „Siaubinga kamera. 99 blokas“, kuriuose jis irgi atrodė šauniai, nekyla abejonių dėl jo talento. Ir čia jis irgi pasirodė iš labai puikios perspektyvos, suvaidindamas paauglę suaugusio vyro kūne. Buvo ir juokinga, ir keista, ir netgi nejauku.
Kitu svarbiu šio pasakojimo herojumi tapo žinoma iš komedijos „Seksui ne!“ Kathryn Newton, kuriai irgi pavyko puikiai perteikti du skirtingus personažus – nekaltą ir mielą merginą bei žudiką, kuris apsigyveno jos kūne. Kartu su Vincu Vaughnu, jie atliko tokį klasikinį „helovino“ filmų stiliaus duetą, kuriame žudikas ir jo auka yra tiesiog neatsiejami.
Dar čia buvo galima pamatyti Alaną Rucką, Katię Finneran, Uriahą Sheltoną, Mishą Osherovichą, Mellisą Collazo ir Celestę O‘Connor. Vaidino jie nelabai ypatingai, bet ir neerzino savo pasirodymais.
Verdiktas
„Mainai su žudiku“ – pagal visus esminius „skerdynių“ stiliaus filmų standartus sukurtas komedinis projektas, kuris dėka savotiškos parodijos tam tikriems žanro ir temos atstovams veža nuo pradžios iki galo, o išvaizdžiai perteiktas smurtas bei be galo linksmas aktoriaus Vince‘o Vaughno pasirodymas tik dar labiau paryškino šios juostos privalumus.
