Apie ką mes čia…

Kalėdų išvakarėse į Lilės ir Polo namus suvažiuoja jų patys artimiausi, bet ne tokie jau sau artimi žmonės. Tačiau ne šventinė nuotaika juos visus kartu subūrė, o labai rimta priežastis – Lilės sprendimas nusižudyti. Ar šeimos nariams pavyks suartėti ir patirti per tas kelias dienas tarpusavyje kokią nors harmoniją ir džiaugsmą, ar visgi jiems lemta ir toliau atskirai gyventi savo gyvenimus? Į tai atsakyti gali tik jie patys.

Kūrinio turinys

Taip – tai labai liūdnas ir depresija atsiduodantis pasakojimas, kurio pamatu tapo paskutinės žmogaus dienos prieš mirtį. Tačiau, kaip ten bebūtų, ši juosta nėra tokia negatyvi, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Režisierius mums pasistengė parodyti iš labai aiškių perspektyvų kelių skirtingų, bet tuo pačiu, sau artimų žmonių gyvenimus, kuriais ir buvo manipuliuojama visos šios juostos siužetinės linijos metu.

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, esminiu šios juostos varikliu tampa personažai ir jų nelengvi likimai bei visiškai skirtingas gyvenimo būdas, kuris, aišku, nėra priimtinas vienam ar kitam šeimos nariui. Turime pagyvenusią porą, kuri labai darniai gyvena dešimtmečius, ir net susidūrus su labai žiauria realybe, ji išlieka tikru pavyzdžiu visiems kitiems. Turime ir vidutinio amžiaus porą, kuri ne gyvena, o egzistuoja savo nuobodžiame pasaulyje. Atrodo, kad jiems reikėtų kažką daryti su savo gyvenimais arba tiesiog išsiskirti ir atrasti laimę kitur.

Turime ir netradicinės seksualinės orientacijos porą, kuri irgi iki galo nesupranta, kas vyksta jų santykiuose. Be to, čia yra ir jaunas žmogus, kuris dėl šeimos požiūrio į kai kuriuos aspektus nori siekti vienos svajonės, bet apie tai nedrįsta papasakoti, nes bus išjuoktas.

Štai tokius veikėjus mes turime filme. Ir jie, aišku, sugeba iš labai įdomios perspektyvos ne tik atsiskleisti kaip asmenybės, kad mes, žiūrovai, galėtume su jais susitapatinti ir pajausti jiems kažkokius jausmus, simpatijas ar antipatijas, bet dar ir savo portretais pristatyti liūdną tikrovę, kurioje gyvena labai daug šeimų.

Aišku, kaip jau rašiau aukščiau, tai nėra labai liūdnas filmas, todėl jame mes galime atrasti nemažai ir pozityvių aspektų, kelis visai taiklius humoristinius akcentus ir, žinoma, labai svarbias mintis apie žmogaus gyvybės svarbą bei gyvenimo vertybes.

Tad filmo istorija tikrai pamokanti ir ne tokia negatyvi, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai rimtas ir daugumai pakankamai aktualus filmas, kuris yra vertas Jūsų dėmesio.

Techninė juostos pusė

Tai yra vienos patalpos filmas, todėl pernelyg daug iš jo tikėtis techniniame plane nereikia. Viskas yra pateikta ganėtina tvarkingai, kaip standartiniame tokio pobūdžio filme, todėl verta būtų paminėti tik gerą kameros darbą, malonų akims meninį apipavidalinimą, taiklų vaizdo montažą ir, aišku, įdomią atmosferą ekrane sukuriančią muziką. Viskas. Todėl peržiūra šiuo atveju tapo maloniu potyriu kino salėje.

Aktorių kolektyvinis darbas

Paminėti ir tuo pačiu pagirti nuostabų aktorių kolektyvą irgi reikia. Susan Sarandon, kurią išties senokai teko matyti kino ekranuose, suvaidino puikiai, ir, manau, vieną geresnių savo vaidmenų per labai ilgą laiką. Taip pat sužavėjo mane ir Samas Neilas, kuriam irgi atiteko labai solidaus ir charizmatiško personažo vaidmuo.

Be šios gvardijos, filme pasirodė „Oskaro“ laureatė Kate Winslet ir iš serialo „Biuras“ žinomas Rainnas Wilsonas, kurie irgi turėjo ką parodyti ekrane. Taip pat juostoje buvo galima pamatyti ne ryškią, bet įtikinamai savo personažą suvaidinusią Mią Wasikowską ir Bex Taylor-Klaus.

Juos visus savo trumpais ir natūraliai įgyvendintais pasirodymais papildė Ansonas Boonas ir Holivudo veteranė Lindsay Duncan.

Verdiktas

„Juodasis strazdas“ – liūdnas temas gvildenantis, bet itin pozityviai nuteikiantis pasakojimas, kuris tam tikrais momentais priverčia susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir gyvybės svarbą, o taip pat sukelia ir šiek tiek minčių apie užgesusias šeimos vertybes. Visa tai yra pagardinta nuostabiu aktorių kolektyvu, tvarkinga technine puse ir kalėdine atmosfera.