Šiame šešių dalių švedų seriale istorija sukasi aplink Stokholmo policijos detektyvą Peterį Vendelį. Seriale nusižudžiusio brolio gedintis ir nuolat jį prisimenantis Peteris imasi tirti kolegos nužudymą. Ekscentrišką nepritapėlių komandą subūręs detektyvas net nenutuokia, kad jų narpliojamas išnaudojamų merginų ir korumpuotų policininkų tinklas yra apraizgęs net pačius artimiausius jo žmones. Pagrindinis filmo aktorius – Peterio Vendelio personažą vaidinantis garsus švedų aktorius Robert Gustafsson.

Scena, filmuojama lauke šalia „Marriot“ viešbučio, buvo išties intriguojanti: sunkių neištirtų nusikaltimų skyriaus detektyvas Peteris Vendelis (akt. Robert Gustafsson) su savo kolege Caijsa (akt. Louise Peterhoff), žinodami, kad viešbučio kambaryje vyksta nusikaltimas (nusikaltimo pobūdis neatskleidžiamas), dideliu greičiu atskuba į viešbutį ir lekia vidun.

Sostinės „Marriot“ viešbutis, pasak lietuviško kino atstovų, buvo pasirinktas dėl „jo sukuriamo bendrinio, anoniminio jausmo“– toks viešbutis galėtų būti bet kurioje Europos sostinėje, taip pat ir Stokholme.

Šio serialo filmavimu rūpinasi dvi prodiuserių kompanijos: Švedijos užsakovas „Yellow Bird Sweden“ ir Lietuvos „Ahil films“. Visą lietuvių filmavimo grupę sudaro apie 70 žmonių.

„Delfi“ turėjo galimybę pamatyti ir filmavimo užkulisius bei pabendrauti su filmo prodiuseriu bei lietuviško kino atstovais.

Filmo „The truth will out“ („Tiesa vis tiek išaiškės“) prodiuseris Peter Onsmark yra dirbęs su režisieriais JJ Abrams, Jon Favreau, aktoriais Tom Cruise, Robert Downey Jr, Robert De Niro, Bruce Willis, Michelle Monaghan, Philip Seymore Hoffman, Ving Rhames, Simon Pegg, Laurence Fishburne, Gwyneth Paltrow. Stovėdamas šalia „Marriot“ viešbučio prodiuseris, paklaustas, ar galime tikėtis tokio lygio žvaigždžių ir Lietuvoje, šyptelėjo.

„Galbūt, kas žino, – juokėsi Peter. – Tai nėra neįmanoma misija.”

Taip pat kino industrijoje puikiai pažįstamas prodiuseris minėjo, jog Lietuva jam ir visai komandai labai patinka.

„Man labai patinka dirbti Lietuvoje. Čia esu pirmą kartą, tačiau mūsų prodiuserinė kompanija svečiavosi jau tris ar keturis kartus. Komanda yra nepakartojama, su jais lengva dirbti“, – kalbėjo P. Onsmark. – Žinoma, mes turėjome adaptuotis, pakeisti kai kurias detales, kurios nėra švediškos išvaizdos. Kažką pristatyti, atnešti, o kai ką galėjome naudoti taip, kaip yra."

Paklaustas, ar yra sudėtinga dirbti su detektyvų žanru, prodiuseris nedvejojo.

„Ne sunkiau, nei su kitais žanrais. Tai smagus žanras, bet ne sunkus, – sakė Peter ir prasitarė, kad sudėtingiausia yra kalbos barjeras. – Lietuviškai nesuprantu nė žodžio. Tačiau lietuviai nuostabiai kalba anglų kalba. O komanda yra lanksti, su juo lengva dirbti."

Prodiuseris užsiminė ir apie tai, jog kompanija „Yellow Bird Sweden“ rengia ne vieną staigmeną ir 2021-iais žada vėl atvykti į Lietuvą.

Tuo tarpu Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas, kad nors labai džiaugiasi švedų apsilankymu Lietuvoje, vis tik neslepia, jog kino industrija Lietuvoje toli gražu neklesti.

„Galima sakyti, metai nuėjo veltui, – pripažino Kęstutis. – Tačiau per visą karantino laikotarpį ruošėme taisykles, pagal kurias turėsime dirbti.”

Pasakodamas apie tai, kiek šiuo metu Lietuvoje yra filmuojama kino filmų, pašnekovas negalėjo tiksliai pasakyti.

„Tikslų skaičių būtų labai sunku pasakyti, o dar yra visa eilė, kurie ruošiasi tai daryti, – kalbėjo K. Drazdauskas. – Na, o dar kartą įvestas karantinas mus gali tiesiogiai paveikti. Stengiamės bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, tikimės, kad bus leista dirbti kaip ir kitiems verslams.”

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas neslėpė, jog finansiškai visas karantino laikotarpis ir apskritai šie metai nebuvo pelningi.

„Mūsų sektorius pasižymi tuo, kad dauguma žmonių yra laisvai samdomi. Prastovos, kurias dengia valstybė, mus mažai gelbėja. Tikiuosi, jog laikinas atsigavimas šiek tiek pataisys padėtį“, – teigė K. Drazdauskas.

Siekdami apsisaugoti nuo koronaviruso visa filmavimo komanda, įskaitant ir aktorius, kaskart imasi patikimiusių priemonių. Pasak K. Drazdausko, vykstant filmavimo darbams yra suformuota išskirtinė sistema.

„Turime visą eilę saugos priemonių – pradedant nuo tradicinių, kurias visi žino. Kaukės, dezinfekciniai skysčiai, prieš ateinant į filmavimo aikštelę visada matuojama temperatūra. Aktoriai yra paskirstomi į zonas, yra klijuojami lipdukai. Tam tikros spalvos lipdukas rodo, iki kokios zonos aktorius gali prieiti. Taip stengiamės atskirti kontaktus tarp žmonių“, – pasakojo Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas.

Kalbėdamas apie lietuvišką kiną, Kęstutis neslėpė – finansinė padėtis šiuo metu pakankamai stipriai slegia pečius.

„Lietuviškas kinas susilaukė dėmesio, čia būtų galima padėkoti, kad buvo skirtos papildomos lėšos, kurios iš dalies padės išgyventi sunkų laikotarpį. Nemažai gautų pinigų yra skirta projektų vystymui, kurie bus filmuojami vėliau“, – kalbėjo K. Drazdauskas.

Darbas su užsienio prodiuseriais Lietuvoje nebėra naujiena. Čia vis dažniau plūsta kūrybinės komandos, norėdamos įamžinti filmų ar serialų kadrus.

„Didžioji dalis atvykstančiųjų yra Lietuvos prodiuserių mąstymo rezultatas. Mes santykius auginame ne vienerius metus. Taip pat plinta geras žodis apie Lietuvos kino industriją, tad atsiranda ir tokių, kurie patys ieško galimybių Lietuvoj, – teigė pašnekovas. – Na, o paskutiniu metu tikriausiai pastebime, kad daugiausiai sulaukiame skandinavų dėmesio. Tačiau dirbame ir su anglais, vokiečiais.”

VŠĮ Vilniaus kino biuro diektorė Jūratė Pazikaitė pasakojo apie tai, kas dažniausiai pritraukia užsieniečius į Lietuvą. Moteris išvardijo tris veiksnius, kurie dažniausiai įtakoja atvykimą.

„Yra visas paketas sąlygų, kodėl užsieniečiai atvažiuoja filmuoti į Lietuvą. Tai mokestinės paskatos, sukurtos kinui, atitinkamos lokacijos ir profesionalūs kino žmonės“, – sakė J. Pazikaitė.

Vilniaus kino biuro direktorė prabilo ir apie žmonių trūkumą – pasak moters, tai įtakoja ir užsienio šalių filmavimus Lietuvoje.

„Ypatingai trūksta žmonių. Ypatingai po karantino, kai vėl prasidėjo filmavimai. Kino industrija galėtų prisikviesti daugiau užsieniečių, tačiau mums reikia auginti savo jaunąją kartą, – kalbėjo J. Pazikaitė. – O dėl filmavimo leidimų, visi derinimai vyksta per Vilniaus kino biurą. Visi suprantame, kad metas yra sudėtingas, kad filmavimų yra labai daug, jie yra intensyvūs, dirbame kiek įmanoma greitai ir efektyviai, kad tik kuo greičiau išduoti leidimus.“

Nors karantinas gerokai pakoregavo filmavimo planus bei darbus, vis tik Lietuvoje šiuo metu dirba ne viena kūrybinė komanda iš užsienio.

„Intensyvūs filmavimai Vilniaus mieste prasidėjo nuo rugpjūčio mėnesio. Mes rugpjūtį turėjome suomius ir norvegus, prisidėjo ir švedų kriminaliniai serialai. Tad šiuo metu filmuojasi trys švedų komandos. Dar niekada nebuvo tiek daug švedų komandų vienu metu. Toks sutapimas, kad visi filmuoja kriminalinius serialus, susijusius su policijos darbu, bylomis, detektyvais. Jie turėjo būti nufilmuoti pavasarį. Dar turime vieną prancūzų filmą bei laukiame norvegų“, – teigė Jūratė Pazikaitė.

Kone perpus kritusi filmavimų statistika, pasak Vilniaus kino biuro direktorės, turi įtakos ir jų kuriamoms darbo vietoms.

„Statistiškai Vilniaus mieste per metus yra nufilmuojama 25-30 filmų. Šiemet ši statistika yra tikrai kritusi. Dabar skaičius vos siekia 15 filmų, lygiai tas pats kritimas matomas žmonių įdarbinime. Jeigu per metus yra sukuriama apie 2000 laikinų darbo vietų, dabar vos surenkame 1000. Tik dėl to, kad buvo sustabdyti darbai. Nors rekomendacijos, skirtos filmavimams, buvo patvirtintos gegužės pabaigoje, tačiau laukė ilgas pasiruošimo procesas, tai patys filmavimai prasidėjo tik nuo rugpjūčio mėnesio“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, jog ne tik Vilnius yra patrauklus kino kūrėjams. – Visa Lietuva patraukli. Ir Vilnius, ir Vilniaus apylinkės, ir kiti miestai. Siūlomas visas paketas – užsieniečiams nesiūlome atskirai miesto, o siūlom visą Lietuvą, nes mes esame per mažą rinka. O jei yra kažkoks didelis projektas, galvojama ir Baltijos šalių rėmuose.“