Apie ką mes čia…

Atvykusi iš Lenkijos į Paryžių, jauna bei mokslams pirmenybę teikianti Marija Sklodovska netikėtai susipažįsta su moksle nemažai jau pasiekusiu kolega Pjeru Kiuri, kuriuo pradeda žavėtis. Tačiau profesionalus žavesys galiausiai perauga į netikėtai užklupusius jausmus, kurie galiausiai virsta santuoka. Santuoka, kurios vaisiumi tapo atradimas bei periodinės elementų lentelės papildymas, kuris pakeitė šiuolaikinį pasaulį.

Kūrinio turinys

Visai neseniai rašiau apie filmą „Tesla“, kuriame, kaip ir čia, buvo bandoma pristatyti iškilią asmenybę, bet iš šiek tiek kitokios perspektyvos nei tai yra būdinga panašaus pobūdžio projektams. Ir, deja, mano paminėta juosta buvo visiškai nekokia. Tikėjausi, kad panašus likimas ištiks ir šią juostą, kurios epicentru tapo Marijos Sklodovskos-Kiuri gyvenimo etapai. Bet, mano didžiuliai nuostabai, šis filmas buvo visai kitoks, nors ir nepriminė tipinių biografinių dramų, kuriose, kaip ir pridera, yra manipuliuojama faktais, paimtais iš kokios nors enciklopedijos ar dar blogiau – „Vikipedijos“.

Filme aiškiai yra duodama suprasti, ką norėjo juo pasakyti režisierė. Tai yra juosta, kuri puikiai susitvarko su joje gvildenamomis temomis. O temų čia yra labai daug ir jos įterptos į bendrą kontekstą pakankamai tvarkingai. Kokios jos? Jos įvairios. Pradedant nacionalizmu, kuris išties kraupiai atrodo atsižvelgus į kontekstą, kuriame jis yra naudojamas, bei užbaigiant elementariu seksizmu bei moters žeminimu. O taip... Atsižvelgus į tai, kokiame laikotarpyje vyksta veiksmas ir kaip tada į moteris, kurios norėjo moksle pasiekti kažką, žiūrėjo vyrai, darosi išties graudu. Iš kitos pusės, gyvenant pakankamai tolerantiškame pasaulyje, kuriame moteris gali jaustis nepriklausoma, irgi dažnai galima susidurti su panašaus pobūdžio diskriminacija. Ir tuo yra papuoštas siužetas.

Kitais svarbiais filmo aspektais tampa moksliniai atradimai bei darbas, kuris ir padarė iš Marijos Sklodovskos-Kiuri tikrą mokslo pasaulio žvaigždę. Ir čia filmo režisierė Marjane Satrapi sužaidė tiesiog genialiai, pateikdama mums jos atradimus iš dviejų skirtingų pozicijų – paskirties bei išnaudojimo. Jeigu jos atradimo paskirtis buvo pacifistinė ir priverčianti kitaip pasižiūrėti į mediciną, tai atradimo išnaudojimas blogose rankose tapo daugelio mirčių priežastimi. Kaip tai filme yra pateikta, nepasakosiu, bet užsiminsiu – prisiminkite Černobylį bei Hirošimą ir taps aišku, kaip žmonija pasielgė su Marijos gyvenimo pasiekimais.

Dar čia atsirado kažkiek vietos ir meilės temai, kuri, nors ir buvo vangiai pristatyta, bet ja nuoširdžiai patiki, nes būtent taip dažniausiai ir gyvena mokslui atsidavę žmonės. Bent jau pačiais pagrindiniais personažais, kaip Marija ir Pjeras, kurių santykiai tapo vienu iš esminių akcentų šiame filme. Jau nekalbant apie jų bendrą asmenybių pateikimą ir nuopelnus, kuriais irgi buvo papuošta siužetinė linija. Visa tai atrodė tikrai įtikinamai.

Tad bendrai, filmas susižiūri išties gerai ir nenuobodžiai, o tie žmonės, kurie nėra susipažinę su Marijos Sklodovskos-Kiuri gyvenimu ir darbais, gaus nemažai naudingos informacijos apie šią iškilią bei be galo įdomią asmenybę.

Techninė juostos pusė

Dėl ko galima dar žavėtis šia juosta, tai jos techniniai sprendimai. Jie tikrai pasiteisina, o peržiūros metu mes galime žavėtis meniniu apipavidalinimu bei epochos, kurioje ir vyksta pagrindinis veiksmas, privalumais. Todėl žiūrint šį filmą patikėjau, jog ekrane buvo rodomas tų laikų Paryžius su visomis madomis ir tendencijomis, būdingomis XX amžiaus pradžiai.

Jaudino čia ir muzika, kurios skambesiai labai paryškino tai, kas vyko ekrane, o taip pat ir kruopščiai atrodantis kameros darbas, neleidęs praleisti nei vienos svarbios detalės. Garso ir vaizdo montažas irgi pagirtinas. Apibendrinant – tvarkingas, labai tvarkingas ir maloniai besižiūrintis kūrinys.

Aktorių kolektyvinis darbas

Taip pat nepagailėsiu komplimentų „Oskarui“ už „Dingusią“ nominuotai Rosamund Pike, kuri nuostabiai įkūnijo Mariją Sklodovską-Kiurį. Įtikinamas, dramatiškas ir nuoširdžiai atliktas vaidmuo. Kiti aktoriai, tiesa, neprilygo jai, todėl, manau, užteks tik juos paminėti, nors prastos vaidybos jie tikrai nepademonstravo.

Taigi, filme be Rosamund Pike galima pamatyti Samą Riley‘į, Ralphą Berkiną, Yvette Feur, Katherine Parkinson ir Georginą Rich.

Verdiktas

„Švytinti tamsoje“ – tvarkinga, nenuobodi, įdomiai papasakota ir ganėtinai aiškią žinutę skleidžianti tikrais faktais paremta biografinė drama, kurios epicentre atsiduria viena iškiliausių žmonijos istorijoje mokslininkių Marija Sklodovska-Kiuri bei jos nelengvas ir pasiaukojimo mokslui pareikalavęs gyvenimas.

Filmo anonsas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)