Apie ką mes čia…

Sutikus traukinių stotyje Mozę, mergaičių mokyklą lankančios Milos gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Jis – gatvėse valkataujantis jaunas iš namų savo mamos išvytas vaikinas, kuris turi priklausomybę narkotikams, o ji – geroje ir aprūpintoje šeimoje auganti mergina. Jų skirtumai, požiūris į gyvenimą ir siekiai akimirksniu pritraukė vieną prie kito, tačiau ar tokia meilė turi šansą egzistuoti? Ar visgi tai laikinas jausmas, kuris laikui bėgant išgaruos? Į šį klausima galės atsakyti tik visagalis likimas.

Kūrinio turinys

Dažniausiai didžiausiuose Lietuvos kino ekranuose sulaukiame pačių populiariausių filmų, kuriuos importuoja koks nors Holivudas ar kelios didesnės Europos šalys, ir tik labai retais atvejais mus pasiekia festivalinis pasaulinio lygio kinas, kurį dažniausiai vertina snobai. Tačiau dėl mažų tokių projektų pardavimų bei susidomėjimo, apie tokius filmus tenka dažnai užmiršti, nes visgi kas diktuoja madas, tas ir turi teisę dominuoti kinuose. Nekalbu aš apie festivalius kaip „Kino Pavasaris“ ar „Scanorama“, o apie normalias kino premjeras, kurios dažniausiai įvyksta penktadieniais.

Ir štai, mano didelei nuostabai, kol kino teatrų veikla atsigauna nuo Covid-19 patirtų pasekmių, nes visos didžiulės premjeros buvo nukeltos vėlesniam laikui, atėjo puikus metas mažesniems projektams. Ir vienu iš tokių projektų yra šis australų darbas, kurį su pasimėgavimu sužiūrėjau specialiame „Kinas po žvaigždėmis“ seanse. Čia nebandau nieko reklamuoti, tiesiog sakau, jog toks potyris yra tikrai šaunus, todėl jeigu turėsite galimybę, išsiruoškite į tokį seansą, kuriame renkasi adekvati ir kiną mylinti publika.

Kaip ir visuomet, pasistengsiu beveik nieko neatskleisti apie siužetą, nes nenoriu Jums sugadinti peržiūros, dėl ko net eidamas į šį filmą, bandžiau nieko apie jį neskaityti bei nežiūrėti anonsų ir dėl to peržiūra įgavo visai kitokių spalvų.

Taigi, pats filmas, kas mano nuomone buvo svarbu, susideda iš taip vadinamų skyrių ar temų, kurios nuostabiai susilieja su savimi ir tuo pačiu leidžia žiūrovui suvokti, kokias temas norėjo juose gvildenti filmo režisierė. Kitaip manau būtų savotiškai atrodantis chaosas, kuris sužavėtų, bet taip pat galėtų palikti ir neatsakytų klausimų į kai kurias scenas, kurios čia buvo ne tokios jau ir lengvai suprantamos. Bet čia jau kalbu apie pačią tų scenų žinutę, o ne jų emocinį poveikį ir idėją, kurią stengėsi įgyvendinti juostos kūrėja.

Kas dar čia svarbu – tai pagrindiniai veikėjai, kuriais mėgaujiesi visas dvi filmo rodymo valandas. Jie sukelia begalę įvairių emocijų – nuo džiaugsmo iki pykčio ar net neapykantos, kuri peržiūros metu sugeba ganėtinai greitai užaugti. Bet, kai pamatysite tas scenas, kurios tą daro, manau suprasite, apie ką ėjo kalba ir turbūt kaip aš sugebėsite patirti visą tą spalvingą emocijų puokštę.

Juostoje netrūksta intrigos, kas labai svarbu buvo norint pagyvinti nors ir ne vientisą, bet kažkiek nuobodžią siužetinę liniją. Intriga susideda iš kai kurių įvykių, kurie paliečia labai drąsias ir tuo pačiu liūdnas temas, susijusias su jaunais žmonėmis. Ypatingai tai liečia pagrindinį filmo duetą, kuriam tenka susidurti su tam tikrais iššūkiais, o mums, žiūrovams, pamatyti, kaip jie iš jų kapstosi. Pripažinsiu, vaizdas buvo tikrai ne iš lengviausių, o ką kalbėti apie mintį, kurią tokiuose epizoduose buvo bandoma skleisti. Žinau, žinau, kalbu pernelyg abstrakčiai, bet su vienu neatsargiai pavartotu žodžiu galiu Jums sugadinti tą intrigą. Tad, trumpai tariant – viskas sukasi aplink jaunystę, meilę ir žmonių pasaulėžiūrą, kurios galiausiai ir padaro iš šio pasakojimo tokį rimtai atrodantį darbą.

Bendrai, tai pamokanti ir įdomiai išvystyta juosta, kurios kai kurie momentai sugeba šokiruoti ir tuo pačiu suteikti peno apmastymui dėl temų, kurias čia ir gvildeno filmo režisierė Shannon Murphy. Tad jeigu mėgstate prasmingą kiną, patinka nelengvai sukramtomos istorijos ir norite pamaloninti savo smegenis rimtu darbu, rinkitės šį filmą peržiūrai. Manau liksite nenusivylę.

Techninė juostos pusė

Jeigu Jums patinka gražūs ir meniškai pateikti tolimi ir artimi planai, mėgstate ganėtinai atvirai atrodantį kameros darbą, kuris įtraukia į pasakojimą dar labiau bei žavitės smulkiomis detalėmis, kurios filmui suteikia individualumo, tai šis filmas manau Jums paliks itin gerą įspūdį, kaip paliko man.

Mėgavausi čia kiekvienu kadru, jau nekalbant apie meninį apipavidalinimą su visomis siužetui reikalingomis dekoracijomis, grimu, šukuosenomis ir svajingu garso takeliu, suteikusiu labai daug emocijų atsižvelgus į tai, kokias scenas mums ekrane pademonstravo. Kiekviena juostos kompozicija mano nuomone buvo puikiai pritaikyta tiek žaviems, tiek ir liūdniems ar net į neviltį varantiems epizodams.

Nereikia užmiršti ir apie vaizdo bei garso montažą, kurie irgi prisidėjo prie šios juostos stipresnių momentų. Ypatingai pačiame gale, kai įtampa pasiekė labai karštą tašką, po kurio įvyko netikėtas sprogimas, pakeitęs šios istorijos eigą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Žiūrėdamas šį filmą galėjau tik mėgautis tuo, ką ekrane demonstravo aktoriai. Aišku, didžiausi komplimentai čia keliauja jauniems talentams – Elizai Scanlen ir Toby‘iui Wallace‘ui, kuriems ne tik pavyko įkūnyti įdomius bei ganėtinai daugiasluoksnius veikėjus, bet ir sužavėti savo natūralumu. Taip pat pagyrų manau turėtų sulaukti ir kino veteranai – Benas Mendelsohnas su Essie Davis, kurių pasirodymai irgi buvo ganėtinai svarbūs bendram juostos siužetui.

Daugžodžiauti nenoriu, todėl tiesiog raginu pasirinkti šį filmą peržiūrai ir pamatyti, kaip atrodo stipri ir daug emocijų sukelianti vaidyba, kurią ir pademonstravo mano paminėta ketveriukė. Žinoma, be jų buvo dar keli aktoriai, tačiau ten jau tokie epizodiniai pasirodymai, kuriuos manau galima ir praleisti.

Verdiktas

„Pieniniai dantys“ – juosta, kuri patiks tikrai ne kiekvienam, o turbūt tiks visiems dėl itin jautrios, liūdnos, gyvenimiškos, jaunatviškai šviežios bei prasmingas mintis išdėsčiusios pamokos, kurios metu mes galime stebėti dviejų jaunų ir visiškai skirtingų žmonių meilės istoriją, pagardintą gera režisūra, nuostabiai atrodančia technine dalimi ir aišku itin akis džiuginančia tiek, jaunų, tiek ir vyresnių aktorių vaidyba.