Bet, pamačius apgailėtinus filmo reitingus ir itin triuškinančias recenzijas, susilaikiau nuo tokio sumanymo ir palaukiau, kol filmas bus išleistas DVD formate. Ir, žinote, tai buvo bene blogiausiai filmui per daugelį metų išleisti 7 eurai (30 zlotų).

Apie ką mes čia?

Filmo istorija sukasi aplink gražų bei pavojingą vienos Sicilijos mafijos šeimos bosą Masimą Toričelį, kuris vieną dieną pagrobia atostogauti į jo miestą atvykusią Laurą. Masimas turi tikslą – jis duoda savo aukai 365 dienas, kad per jas ji sugebėtų jam pajausti meilę. Tačiau ar meilė per prievartą yra galima? Apie tai greitai ir sužinos Laura, kuriai pagrobėjas su kiekviena diena tampa vis labiau patrauklesnis.

Kūrinio turinys

Daug rašyti apie šį niekingą dalyką nenoriu, nes tiek knyga, tiek ir pats kino projektas yra puikūs prasto meninio produkto pavyzdžiai. Kas įdomiausia, jog tai yra antrasis Barbaros Bialowas pilno metro projektas, kurio tema – seksas, geismas ir iškreiptas požiūris į romantiką. Tik, jeigu jos debiutinis filmas „Didelė meilė“ (angl. „Big Love“) buvo tikrai žiūrimas bei netgi sakyčiau, rekomenduotinas peržiūrai dėl pakankamai neblogai išvystytos paauglės ir suaugusio vyro santykių temos, tai čia mes gauname visiškai kitokį vaizdą, kuris jau po pirmųjų 30 minučių priverčia jaustis nekaip dėl seniai nuvalkiotų klišių.

Aišku, nereikia pamiršti, jog ši juosta – tai prastos knygos ekranizacija, tačiau, mano nuomone, buvo galima iš to išspausti daugiau, o ne tik atkartoti tai, kas buvo juoda ant balto parašyta knygų puslapiuose. Na, nes kinas taip ir veikia, jog gali pridėti kažką nuo savęs, kas suteiktų dramaturgijos ir būtų labiau žiūrimas.

Kalbant apie veikėjus, jie yra tiesiog juokingi. Ypatingai juoktis norėjosi žiūrint į tokį mafijai priklausantį vyrą, kuriuo buvo Masimo. Įsivaizduoju, kaip juoktųsi Sicilijos mafija, turėdama tokį bosą. Ir kalbu ne vien apie išvaizdą, o apie visus tuos sprendimus, kuriuos jis padaro. Akivaizdžiai, moterys, kurios yra atsakingos už knygos ir filmo sukūrimą, net nežino, kaip veikia nusikalstamos italų organizacijos. O žiūrėti į šlapių fantazijų kratinį, kuriame lyg ir kalbama apie mafiją, yra tiesiog nepriimtina racionaliai mąstančiam ir visus niuansus žinančiam žmogui. Ką jau kalbėti apie Lauros paveikslą, kuris yra toks seksistinis ir žeminantis moterišką lytį, jog tuo žavėtis gali tik visiškai žemos moralės ir gyvenime nieko gražaus nematę žmonės. Na, bet kai neturi pernelyg daug aštrių seksualinių pojūčių, o tavo lytinis gyvenimas yra nykus, kas belieka.

Taip, sekso čia yra ir jis tikrai geriau pateiktas už blevyzgas ir vaikiškus pliaukštelėjimus mano jau paminėtoje E.L. James trilogijoje. Tik ar seksas čia buvo deramai suderintas su pačiu siužetu, kad žiūrovas galėtų pasinerti į pagundų pasaulį, kuriame atsidūrė pagrindinė filmo veikėja Laura? Ne. Kodėl? Nes režisierė neturi tokio talento, kaip koks Larsas Von Trieras ar Gasparas Noe, kurie meistriškai suderina tuos dalykus savo juostose, dėl ko ir poveikis nuo tokių scenų yra žymiai aštresnis. Ir dar – personažų akcentai. Vien dėl jų yra pakankamai sunku žiūrėti šį filmą.

Prastai čia yra ir su montažu, garso montažu, kameros darbu ir meniniu apipavidalinimu, kuris atrodo tiesiog pigiai ir neskoningai. Dėl ko galima būtų pagirti, tai dėl muzikos. Ji vienintelė visame filme padarė gerą įspūdį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktoriai juostoje perspjovė savo vaidinamus personažus, pasirodydami kaip tikri vaidybos medžiai. Michelle Morrone ir Anna Maria Sieklucka – nuostabūs prastos vaidybos asai, kurie turėtų dar ir tapti puikiu pavyzdžiu visiems pradedantiesiems aktoriams, kaip nereikia vaidinti. Apie kitus „aktorius“ net nešnekėsiu, nes su jų pasirodymais yra dar blogiau.

Verdiktas

„365 dienos“ – jei bendrai, net nenorėjau rašyti apie šį projektą atsiliepimo, bet nesusilaikiau. Geriau praleiskite šį filmą ir pasižiūrėkite kažką vertingesnio, nes kam švaistyti savo brangų laiką niekalams? Tiesa, tokie niekalai būna gana populiarūs tam tikroje auditorijoje, kurios neįvardinsiu, nes nenoriu nieko įžeidinėti, todėl jau 2021-iais metais sulauksime pratęsimo. Visgi rašytoja pamalonino mus dar vienu šedevru – „Sekančios 365 dienos“ (lenk. „Kolejne 365 dni“), kuris knygynų lentynas pasiekė 2019-iais metais.