Filmo kūrimas susijęs su daugeliu intriguojančių istorijų, paslaptinga Annekos di Lorenzo mirtis tėra viena iš skandalingo filmo peripetijų ir pasekmių, rašoma Yahoo.com.

Sėkmingas žurnalo „Penthouse“ modelis, pradedančioji aktorė A. di Lorenzo pirmą kartą išgirdo apie filmą „Kaligula“, kai prodiuseris, jos bosas B. Guccione pasakė, kad ji vaidins Kaligulos žmoną. Mergina apsidžiaugė – juk tai buvo vienas iš pagrindinių vaidmenų. Ji netgi sutiko su prodiuserio sąlyga – vaidmenį ji gaus tik tokiu atveju, jei pasididins krūtis.

Anneka di Lorenzo (viduryje), kadras iš filmo "Kaligula"
Foto: Vida Press

Tikrasis A. di Lorenzo vardas – Marjorie Lee Thoresen. Ji gimė Minesotos valstijoje, o kai tėvai išsiskyrė, pabėgo į Kaliforniją ieškoti šlovės ir turtų. Graži, liekna mergina ėmė dirbti baruose, kuriuose padavėjos dirba iki pusės nuogos.

Po pažinties su kino agentu ji nusifilmavo ne ypatingos meninės vertės filme ir ėmė svajoti apie aktorės karjerą.

Vėliau ji ėmė dirbti žurnalo „Penthouse“ įkūrėjui, tuo metu populiariam verslininkui B. Guccione. Šis privertė ją pasirašyti neįtikėtinai griežtą kontraktą ir priėmė į „Penthouse“ modelius.

Iš šalies atrodė, kad mergina gyvena prašmatnų gyvenimą – 1975 m. ją išrinko „Penthouse“ meilute, ji važinėdavo į susitikimus su kareiviais į užsienį, per savaitę uždirbdavo 1000 dolerių. Vis tik realybė buvo kur kas niūresnė – B. Guccione buvo žiaurus žmogus, manipuliuotojas.

A. di Lorenzo įsikėlė pas jį į namus, kuriuose jis gyveno su savo mergina, faktiškai tapo jo namų tvarkytoja ir meiluže. Negana to, kilus grėsmei kai kuriems jo verslo sandoriams, jis liepė jai suvilioti jo finansų patarėją ir potencialų investuotoją – baldų įmonės savininką.

Nepaisant degradavimo ir emocinio smurto, A. di Lorenzo nepaliovė svajoti apie aktorystę, taigi Caesonios vaidmuo didelio biudžeto filme „Kaligula“, kuriam scenarijų parašė garsus rašytojas Gore Vidal, galėjo tapti puikia pradžia.

Kadras iš filmo "Kaligula"
Foto: Vida Press

Deja, B. Guccione vėl ją apgavo. Pirma, Caesonios vaidmuo atiteko Helen Mirren, antra, ji negavo žadėto priedo prie atlyginimo ir greitai paaiškėjo, kad ji taps tik eiline antro plano aktore Tinto Brasso filme.

Helen Mirren, kadras iš filmo "Kaligula"
Foto: Vida Press

Tačiau B. Guccione pasipiktino, kad T. Brasso filme – per mažai nuogo kūno. Režisierius norėjo sukurti menišką alegoriją apie politiką ir korupciją, o „Penthouse“ savininkas norėjo kuo daugiau sekso ir, pageidautina, nesuvaidinto.

1977 m. pradžioje Guccione įkalbėjo A. di Lorenzo ir dar kelias aktores slapčia grįžti į Romą ir nusifilmuoti pornografinėse scenose, kurias vėliau planavo be režisieriaus žinios įkomponuoti į filmą. Aktorė pasidavė savo boso ir meilužio įtakai – nusifilmavo tose scenose. Vėliau ji pasakojo, kad svaiginosi narkotikais ir alkoholiu, kad pajėgtų filmuotis.

Filmas „Kaligula“ su visomis nesuvaidintomis orgijomis pasirodė 1980 m. Juosta tapo klasika, bet A. di Lorenzo jis reiškė pragaištį. Ji buvo vaidinusi keliose scenose Briano De Palmos filme kartu su aktoriumi Michaelu Caine, bet po scenų filme „Kaligula“ nebeturėjo jokių šansų gauti pagrindinių vaidmenų.

Kadras iš filmo "Kaligula"
Foto: Vida Press

Galiausiai ji sukaupė drąsą ir 1981 m. padavė B. Guccione į teismą už seksualinį priekabiavimą, sukčiavimą ir padarytą emocinę žalą. Byla plačiai nuskambėjo, o jos nagrinėjimas truko net devynerius metus.

A. Di lorenzo laimėjo – prodiuserį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo. Jai priteisė 60,000 dolerių kompensaciją ir dar 4 mln. dolerių, iš esmės tai buvo išteisinimas, tačiau dėl apeliacijos ir įvairių teisinių procedūrų milijonų neliko. O keršydamas B. Guccione išpublikavo savo žurnale dar daugiau nuotraukų iš lesbietiškų filmo „Kaligula“ scenų, kuriose buvo nusifilmavusi A. di Lorenzo.

A. di Lorenzo pasikeitė sceninį vardą, ištekėjo (vėliau išsiskyrė), susilaukė dukters, dirbo padavėja, jogos mokytoja, tapo profesionalia slauge. 2011 m. Annekai Vastai (jos buvusio sutuoktinio pavardė) buvo 58 m., ji gyveno Los Andželo priemiestyje netoli sesers. Sausio 2 d. ji susikrovė daiktus į automobilį, išvyko į Karlsbadą, išsinuomojo motelio kambarį, visą ankstyvą rytą važinėjo su mašina ir skambino brangiems žmonėms.

Po dviejų dienų bėgikai rado ją nuskendusią netoli karinės „Camp Pendleton“ bazės. Skrodimas parodė, kad prieš mirtį jai buvo lūžęs kaklas ir nugara.

Iki šiol nėra aišku, kas jai nutiko. Jos automobilyje tyrėjai rado kruviną peilį, kruviną palaidinę ir sportinę liemenėlę, taip pat rado raminamųjų vaistų, nors A. Vastos organizme vaistų pėdsakų neaptikta.

Po devynių mėnesių tyrėjai vis dar neturėjo jokios versijos. Tragedija iškilo į viešumą, kai Karinio jūrų laivyno Kriminalinių tyrimų skyrius pareikalavo informacijos.

Tyrėjai pasiūlė savižudybės versiją, mirusiosios artimieji ją atmetė. Nebuvo įrodymų, kad prieš mirdama ji su kažkuo bendravo, nors ir buvo atvira, mielai bendraujanti moteris. Jei ji planavo nusižudyti, neaišku, kaip ji nusigavo nuo automobilio iki akmenuoto kranto. Įšoko? Tikrai ne, nes tuo metu buvo atoslūgis ir vanduo buvo toli nuo automobilio. Nė vienai jos mirties teorijai pagrįsti nepakako įrodymų.

Byla buvo nutraukta 2011 m. gruodį.