Apie ką mes čia…
Gyvenantys moderniame pasaulyje broliai Barlis ir Ianas Lengvapėdžiai net negalėjo nutuokti, jog jų palėpėje yra paslėpta senovinė burtininko lazda. Ją Ianui įteikia jo mama 16-ojo gimtadienio proga. Kartu su lazda, vaikinai suranda ir burtažodį bei stebuklingą fenikso akmenį, kuris gali vienai dienai sugrąžinti kokį nors asmenį. Ir didžiausia brolių svajone tampa bent vienai dienai į gyvųjų pasaulį sugrąžinti seniai juos apleidusį tėtį.
Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes vieno akmens nepakanka atstatyti visą tėčio kūną. Kitas akmuo yra kažkur paslėptas, tad vaikinams nelieka kitos išeities, kaip tik leistis į pavojingą, bet be galo nutrūktgalvišką nuotykį, kurio tikslas – trumpalaikis tėčio sugrąžinimas į gyvųjų pasaulį.
Kūrinio turinys
Jau nežinau, kiek kartų buvau rašęs, bet dar sykį pasikartosiu – studija „Pixar“ viena iš nedaugelio Holivudinių studijų, kuri sukuria ne tik techniškai įspūdingai atrodančius animacinius filmukus, bet ir ganėtinai prasmingus bei itin rimtas temas gvildenančius pasakojimus, kurie sugeba sujaudinti iki pat širdies gelmių. Užtenka prisiminti kokius nors „Koko“ ar „Aukštyn“, ir jau suvirpa širdis. O tokių juostų pas juos arsenale yra išties nemažai.
Aišku, didžiausią džiaugsmą kelia jų originalūs projektai, kurie turi pakankamai šviežiai atrodančias idėjas ir naujus tikslus, kaip nustebinti visko mačiusį kino mylėtoją. Nes ne vien vaikai žiūri „Pixar“ filmukus, bet ir vyresnio amžiaus žiūrovai. Ir, šiuo atveju, viskas pavyko kuo puikiausiai.
Pati tema apie brolių prisirišimą ir jų akivaizdžius skirtumus gal ir nėra tokia šviežia, nes ji jau ne vieną ir ne du kartus buvo nagrinėjama tiek vaidybiniuose filmuose, tiek ir animacijoje, bet užtat brolių tikslas, kuriuo tapo tėčio sugrąžinimas vienai dienai, man pasirodė išties šauniai pateiktas. Čia netrūko ir juoko, ir sentimentų, ir netgi ašarų. Nes išties, pasižiūrėjus šį pasakojimą, galima susimastyti apie tai, ką mes galėtume padaryti, jeigu turėtume galimybę dar kartą išvysti mums artimą žmogų, jį apkabinti ir su juo pasikalbėti. Nuoširdžiai sakau - filmo pabaigoje nesulaikiau ašarų, nes ką jau moka „Pixar“, tai labai gerai sužaisti emocijomis.
Atmetus tas dvi temas apie brolius ir jų tikslą vienai dienai sugrąžinti tėtį, filme yra ir daug kitų ne mažiau svarbių ir itin maloniai pateiktų temų. Keliomis iš jų tampa patėvio vaidmuo šeimoje ir vaikų požiūris į jį, bėgimas nuo savo prigimties, nepasirengimas išlipti iš komforto zonos žengiant į suaugusiųjų pasaulį, nevertinimas to, kas šiuo metu yra šalia ir t.t. Tad, atėję į kiną, negausite jokių kvailų blevyzgų ar bukai atrodančių situacijų, o aiškiai pateiktas ir gėrį propaguojančias mintis, kurios gali užkrėsti tiek mažą, tiek ir didelį kino lankytoją.
Pasaulis, kuriame vyksta veiksmas – labai turtingas. Jame yra tiek daug visko, kas išties sužavi, nes scenaristai pasistengė mums sukurti itin daugiasluoksnį pamatą visai šiai istorijai. Čia, aišku, buvo toks saugus aspektas, skirtas ateičiai, jeigu pirmasis filmas sulauks didelės finansinės sėkmės ir reikės kurti pratęsimą.
Be to, netrūksta ir gero humoro, kuris karts nuo karto pagyvina peržiūrą. Jau nekalbu apie veiksmą ir įtampą, kuri tvyro didesnę juostos dalį vien dėl itin gerai sukaltų dinamiškų gaudynių ir kovų scenų.
Personažai filme smagūs, nors ir ne tokie originaliai atrodantys, kaip to norėtųsi. Kalbu apie jų charakterio bruožus, o ne išvaizdą. Bet, atmetus tai, galima tikrai pasilinksminti stebint Iano ir jo brolio Barlio nuotykį.
Tai itin pozityvus, jausmingas ir gėrį skleidžiantis filmukas, kuris tikrai 2021-aisiais gali konkuruoti „Oskaruose“ su kitais animaciniais filmais dėl geriausio metų animacinio projekto titulo.
Techninė juostos pusė
Net nežinau, ar verta išvis kalbėti apie techninius šio filmo aspektus. Čia gi „Pixar“, todėl jų kuriama animacija visuomet atrodo nepriekaištingai. Na, bet jeigu jau reikia... Visgi tiek pats pasaulis, tiek ir jo struktūra su gyventojais atrodo įspūdingai. Viskas, aišku, dėl apgalvotų menkiausių detalių, kurios džiugina kiekvieną filmo rodymo minutę, bei veiksmo pateikimo, kurio epicentre atsiduria juostos personažai.
Prie viso to pridedame šaunų garso takelį, tvarkingą garso ir vaizdo montažą ir gauname idealiai atrodantį vaizdą, kuris nei vienai akimirkai nepalieka abejonės dėl šios juostos kūrėjų profesionalumo.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmuką žiūrėjau lietuvių kalba, tai šiek tiek liūdna, nes originaliame variante galime išgirsti Chriso Pratto, Tomo Hollando, Julios Louis-Dreyfus, Olivios Spencer ir Tracy Ullman balsus. Bet nebuvau piktas ir dėl lietuviškai įgarsintų personažų. Mano nuomone, dubliažas - pakankamai malonus ausims, nes ir emocijos buvo perteiktos ganėtinai gerai, o ir balsai neerzino. Bet, jeigu Jums pasitaikys galimybė, geriau eikite žiūrėti filmo anglų kalba, nes originalas visuomet išliks originalu.
Verdiktas
„Pirmyn“ – be galo jausmingas studijos „Pixar“ animacinis projektas, kuris ne tik parodo nutrūktgalvišką nuotykį, pamalonina smagia humoristine dalimi, nustebina dinamišku veiksmu, bet taip pat sugeba ir sugraudinti dėl labai paprastos, bet itin nuoširdžiai pateiktos bei nemažai pamokslų turinčios pagrindinės temos.
Filmo anonsas:
