Apie ką mes čia…
Helovino naktį grupelė draugų nusprendė aplankyti už miesto esantį paslaptingą ir šiurpą keliantį namą, kuriame turėtų susidurti su pačiomis netikėčiausiomis situacijomis, įkvėptomis žymiausių siaubo filmų. Tačiau vos tik įžengę į namo vidų, jie sau pasirašo mirties nuosprendį, nes viskas, ką jie ten pamatys ir pajaus yra tikra.
Kūrinio turinys
Per šiuos metus kino ekranuose pasirodė išties nemažai siaubo filmų, kurie sugebėjo arba pakerėti savo išradingumu, įdomiomis istorijomis ir baisiais elementais, arba tiesiog nuvilti dėl visiškai prasto įgyvendinimo bei įtampos nebuvimo.
Deja, pastarųjų buvo daugiau, ypač, jeigu kalbėtume apie „slasher“ stiliaus juostas. Vienintelis tokio pobūdžio filmas, kuris tikrai pasirodė vertas dėmesio, tai labai įdomiai sudėliotas siaubo trileris „Slėpynės“. Šį filmą kine žiūrėjau du kartus ir gavau labai smagią ir šiurpią pramogą.
Panašiai yra ir su filmu „Jie“, kuris suteikia savotišką pramogą bei nostalgiją kultiniams „slasher“ filmams, bet, iš kitos pusės, jis nepasiūlo nič nieko naujo, kas leistų jam išsiskirti iš būrio panašių projektų.
Pats filmo siužetas yra labai banalus ir klišinis, bet čia ir yra visas žavesys, nes kūrėjai paėmė viską, kuo ir buvo patrauklūs senieji tokio pobūdžio 80-ųjų skerdynių filmai. Čia mes turime buką ir nuo alkoholio apsvaigusį jaunimą, kuris nori išbandyti kažką baisaus, turime ir įvairiausius spąstus, į kuriuos tas jaunimas papuola, kaip ir turime tuos, kurie yra atsakingi už buko jaunimo kančias.
Ir visa šios istorijos esmė – pasipriešinti maniakams ir likti gyvam. Tik kūrėjai šiuo atveju pateikė vieną mažytį niuansą – iki filmo vidurio nežinai, ar tai visgi yra šou dalis, ar iš tikrųjų žmonės miršta.
Tai priverčia įdėmiai stebėti, kas vyksta ekrane, kad nepraleistum ko nors, kas vėliau neleistų logiškai paaiškinti tam tikrų veikėjų veiksmų.
Pagrindiniai herojai labai neįdomūs. Jų istorijos padrikos, o ir šarmo jie neturi. Vieninteliai, kurie šiek tiek privertė sunerimti, buvo kaukėti šou dalyviai. Vienu momentu jie nusiėmė savo kaukes ir parodė tikrus veidus, kurie... Nesinori man čia nieko išpasakoti, bet, mano nuomone, tai buvo vertas dėmesio momentas filme, kuris pagyvino visą veiksmą.
Kalbant apie siaubą ir jo elementus, tai nieko ypatingo filme nebuvo. Atviras skerdynes mes jau matėm šimtus kartų, o netikėti „siaubo šokliai“ buvo labai nuspėjami dėl išdėliotų scenų, kurios panašiu būdu buvo pateiktos ir kituose šio žanro projektuose. Veiksmas filme neblogas. Dinamikos irgi netrūko, dėl to ir peržiūra neatrodė nuobodžiai, kas irgi pagirtina.
Manau, kad daugiau tiesiog nėra ką čia ir sakyti. Tai yra standartinis ir pagal visas 80-ųjų siaubo filmų tradicijas pateiktas „slasheris“, kuriame kraujas liejasi laisvai. Todėl rekomenduočiau jį tik sadistiškų filmų bei kultinių „Penktadienis 13-oji“, „Kruvinos skerdynės Teksase“ ir „Helovinas“ gerbėjams, kurie pajaus nostalgiją tiems laikams, kai tokie filmai buvo labai madingi.
Techninė juostos pusė
Filmas gali pasigirti geru meniniu apipavidalinimu. Dekoracijos minimalistinės, bet jos sukuria reikiamą siaubo atmosferą, dėl ko irgi yra labai smagu. Grimas, šukuosenos, rūbai – be priekaištų. Kai kuriuose momentuose buvo galima netgi pašiurpti nuo to, kaip realistiškai viskas atrodė.
Garso takelis niekuo neypatingas, bet visos muzikinės kompozicijos buvo tvarkingai pritaikytos prie rodomų scenų. Garso montažas taip pat puikus, bet va vaizdo montažas šiek tiek šlubavo. Matėsi, jog nemažai brutalių scenų buvo skubotai apkirptos, dėl ko įsijausti į parodytus vaizdus buvo beveik neįmanoma, nes po sekundės sekė visai kitokia, rami scena.
Aktorių kolektyvinis darbas
Vaidyba pavadinti tai, ką mačiau šiame filme, tikrai negalėčiau. Atrodė, kad tai buvo iš gatvės paimti žmonės, kurie pirmą kartą atsistojo prieš kameras ir stengėsi vaidinti. Aišku, jiems sekėsi neblogai, bet emocijos buvo pakankamai medinės.
Nors gal čia ir buvo kūrėjų tikslas parodyti būtent taip vaidinančius aktorius, nes atsižvelgus į visą šios juostos kontekstą, ji skirta atiduoti duoklę seniems „slasher“ filmams, kuriuose dažnai su vaidyba irgi buvo viskas labai prastai. Aktorių pavardžių neminėsiu, nes, manau, ir taip jų nežinot, o ir kam, jeigu nei vienas iš jų nesugebėjo kažkuo išsiskirti iš kitų.
Verdiktas
„Jie“ – pagal visas senų „slasher“ stiliaus filmų taisykles sukurtas siaubo trileris, kuris akimirksniu leidžia pasinerti į banalią istoriją, pamatyti buką jaunimą su jų bukai daromais veiksmais, pasimėgauti kančiomis ir kraujo klanais bei pasijuokti iš labai prastos aktorių vaidybos. To pilnai pakanka, kad gautume nostalgijos kupiną vaizdą, kurio tikslu buvo suteikti žanro gerbėjams smagią pramogą kino salėje.
Filmo anonsas:
