Apie ką mes čia…
Investavęs visus tėvo atsiųstus pinigus į kripto valiutą, o ne nusipirkęs padorią mašiną ir namą, Donatas susiduria su rimta problema. Visai netrukus į Lietuvą jo aplankyti iš Šveicarijos sugrįš tėtis, kuriam jis turės parodyti, ką padarė su jo padovanotais pinigais. Maža to, kelias dienas iki tėvo atvykimo Donatą palieka ir jo sužadėtinė. Neturėdamas kur dėtis, vyrukas nusprendžia greitu būdu surasti naują merginą, namą ir mašiną. Bet ar šis jo suplanuotas melas išdegs? Į tai atsakys tik laikas.
Kūrinio turinys
Jau ne vieną ir ne du kartus man teko rašyti apie lietuviškas vulgarias komedijas, kurios kartais nustebina savo kokybe ir humoru, o kartais jas tiesiog norisi kuo greičiau užmiršti. Ir šiuo atveju yra toks auksinis viduriukas, kai žiūrint filmą tau atrodo, kad viskas vyksta ne taip ir blogai, bet, iš kitos pusės, supranti, kad viskas, kas tau rodoma, buvo jau parodyta kitur.
Tokius filmus ir yra sunkiausia vertinti, nes jie nors ir nespinduliuoja originalumu, bet ir neatrodo nekokybiškai, kaip tam tikrų asmenų prodiusuojami projektai.
Tadas Vidmantas, mano nuomone, yra universalus kūrėjas, kuris žino, kaip pritraukti į kino sales liaudį, ir tai yra nuostabu, tačiau yra vienas BET. Kai kepi filmus kiekvienais metais, negali pateikti žiūrovams daugiau naujų idėjų, nes tiesiog išsisemi ir varai kaip kokiu konvejeriu tuos juokelius, kurie dažnai kartojasi, nors ir yra pateikiami visiškai skirtingame kontekste.
Ir žiūrint šį filmą viskas taip ir atrodė. Palyginimui – Woody‘is Allenas. Kiekvienais metais sulaukiame jo naujų filmų, bet nelabai jie vienas nuo kito ir skiriasi. Gal tik aktoriai ir aplinka, kurioje vyksta veiksmas. Tai čia yra kažkas panašaus.
Aišku, intelektualaus humoro, kuris sklinda iš mano paminėto amerikiečių režisieriaus projektų, šiame filme visiškai nėra, nes žinant, kokiai auditorijai yra skirtos tokios komedijos, būtų tikrai labai keista, jeigu filme pradėtų kalbėti apie Balzaką ar Mone. Būtent todėl filmas yra kupinas visokiausių vulgarių epizodų, kurie, atvirai kalbant, buvo netgi visai geri.
Ne visos scenos spinduliavo gera energija, nes kai kurios buvo pernelyg nuvalkiotos, tačiau keletas epizodų privertė labai smagiai pasijuokti iš rodomų situacijų. O viskas dėl to, kad tos situacijos buvo pakankamai tikros ir nuoširdžiai pateiktos. Užtat dialogų prasme buvo šiokių tokių bėdų. Suprantama, kad filme buvo rodomi tam tikri degeneratai, o ir tikslinė filmo auditorija yra visokie Slavikai su Natašom, bet pokalbiai apie lytinius organus ir fekalijas jau seniausiai yra atgyvena. Todėl net ir buduliams tai gali pasirodyti neskanu, nes vos ne kas antroje lietuviškoje komedijoje tai yra pateikiama. O kas per daug, tas tikrai nesveika.
Sveikintina, jog pasirinkta tema buvo puikiai priderinta prie šalies aktualijų ir vieno žmogaus, kuris ir leido sukurti pagrindinio herojaus Donato prototipą. Tačiau, atmetus visas detales, kurios leido pažinti tą žmogų ekrane, Donatas yra visiškai paprastas ir nelaimingas romantikas, kurio širdis geidžia šilumos. Toks personažo pateikimas, mano nuomone, buvo labai geras, tačiau kai pats veikėjas visos juostos metu nelabai yra išvystomas, o ir jo motyvacija šlubuoja, tokie pokyčiai neatrodo labai natūraliai.
Užtat gerai buvo išvystytos kelios fyfos. Žinot, aš jokiame kitame filme nemačiau taip natūraliai pateiktų barakudų, kurios privertė jų nekęsti visą filmo rodymo laiką. Bravo, bravo, bravo. Taikliau ir nebūna, todėl galėčiau teigti, jog mano paminėtos damos netgi pavagia visą šou iš Donato, kuris jų fone atrodo kaip nelaimėlis. Taip pat nemažai dėmesio juostoje gauna Donato tėtis, kuris pateikiamas kaip stereotipinis pinigų maišas. Apie kitus personažus nėra ką kalbėti, nes jie buvo kažkur fone ir nelabai lėmė siužetinės linijos eigą.
Apibendrinant - gauname šiokį tokį „Giminių“ serialo kokteilį, kuris kartais gali sunervinti, o kartais pralinksminti.
Daugiau nemanau, kad verta kažką sakyti, nes kitaip jau tektų išpasakoti tas visas detales, kurios paliko gerą įspūdį bei privertė jausti svetimą gėdą. Reziumuojant, ne pats geriausias Tado Vidmanto projektas, kuris, atrodo, buvo susuktas paskubomis, bet ir ne toks prastas, kaip kai kurių mūsų kino industrijos prodiuserių darbai, kuriais kiekvienais metais esame palepinami.
Techninė juostos pusė
Vėl rašysiu tą patį, bet čia jau neturiu išeities. Man labai džiugu, kad Lietuvoje turime tiek daug puikių operatorių, kurie sugeba taip kruopščiai dirbti savo darbą, o žiūrėti į tai, kas dedasi ekrane, yra išties malonu. Garso ir vaizdo montažas taip pat tvarkingai atlikti, filmas neprailgsta, nors ir trečias aktas atrodė pakankamai silpnas.
Grimas, kostiumai, dekoracijos ir pasirinktos lokacijos – nieko ypatingo, bet ir nieko blogo, kas leistų jaustis nepatogiai peržiūros metu. Tačiau kas privertė susimąstyti, tai filmo atidarymo klipas su aktorių bei režisieriaus pristatymu. Aš suprantu, kad tai gali būti tik visiškas sutapimas, bet žiūrėdamas tai prisiminiau „GTA V“ žaidimą, kurio „intro“ stilius buvo identiškas tam, kas buvo parodyta čia. Aišku, jeigu tai ne jokia kopija, tai tikrai sveikinu, nes išėjo labai puikiai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Ar yra žmonių, kurie nemėgsta Audriaus Bružo? Manau, kad vienetai tokių, nes jis labai fainas bičas ir puikus aktorius, kuris dažnai veža net ir pakankamai vidutinio kalibro filmus. Čia jis pasirodė irgi šauniai, dėl ko buvo smagu stebėti jį Donato amplua. Tačiau, mano nuomone, šiame filme visgi ryškiausiai pasirodė Vaida Lisikaitė, kuriai atiteko tipinės barakudinės fyfos rolė. Nežinau, ką pasakyti apart BRAVO. Tikrai, tai buvo geriausiai įgyvendintas filmo herojus nuo pradžios iki pat finalo. Taip pat neblogai pasirodė Gelminė Glemžaitė, Vytautas Rumšas, Natalija Janickina ir Gytis Pintulis.
Juostoje taip pat buvo ir nemažas žinomų žmonių „cameo“ (trumpas pasirodymas), bet nepasakosiu, kas tokie ten pasirodė, nes nenoriu gadinti staigmenų.
Verdiktas
„Pats sau milijonierius“ – ne geriausias Tado Vidmanto karjeros filmas, bet ir ne toks prastas, kaip kai kurios per pastaruosius keletą metų kiną užtvindžiusios lietuviškos vulgarios juostos apie antrą galą. Kuo šis filmas gali pasigirti – tai kokybiška išore, gerais aktoriais ir trukme, kuri neleidžia nuobodžiauti salėje.
Filmo anonsas:
