Įvairūs pasakojimai apie Džokerį tapo šio personažo biografijos dalimi, savotišku jam būdingos anarchijos, kurią taip mėgsta kelti Bruce’ui Wayne’ui ir Gotamo gyventojams, tęsiniu. Naujausiame režisieriaus Toddo Phillipso filme „Džokeris“ („Joker“), kino teatruose pasirodžiusiame spalio 4 d., vėl nagrinėjama piktadario kilmės istorija. Džokerį vaidinantis aktorius Joaquinas Phoenixas atskleidžia tamsesnę pamišusio klouno pusę, gerokai besiskiriančią nuo ankstesnių pasakojimų.
J. Phoenixas įkūnija Arthurą Flecką, žmogų, kamuojamą įvairių psichikos sutrikimų, trukdančių jam pritapti mieste, kuris pats pamažu grimzta į chaosą. Dėl vieno iš šių sutrikimų A. Fleckas nevaldomai pratrūksta juoku pačiu netinkamiausiu metu. Vyras privalo nešioti informacinę kortelę, kurioje paaiškinta ši psichikos liga.
Nors filme ligos, kuriomis serga A. Fleckas, taip ir neįvardijamos, nevaldomo juoko priepuoliai paremti iš tiesų egzistuojančiu sutrikimu, vadinamu pseudobulbariniu efektu (PBE). Remiantis „Mayo Clinic“ informacija, jis sukelia nekontroliuojamo juoko ar verksmo priepuolius ir paprastai pasireiškia žmonėms, sergantiems amiotrofine lateraline skleroze (ALS), išsėtine skleroze (IS), turintiems kitų neurologinių sutrikimų ar patyrusiems trauminių smegenų sužeidimų.
Organizacija teigia, kad priepuoliai gali trukti ne vieną minutę. Dėl jų žmogus sutrinka, patiria socialinę izoliaciją, sielvartą ir depresiją.
„Svarsčiau apie jo elgesį, kuris kitiems pasirodytų nederamas, – portalui „IndieWire“ pasakojo J. Phoenixas. – Filmą laikyčiau komentaru apie humorą mūsų politiškai korektiškoje kultūroje. Įsivaizduokite, kad nuo tikrovės atitrūkęs vaikas mokykloje juokiasi iš siaubingo įvykio. Kaip tai paaiškinti direktoriui?“
„Džokeryje“ A. Flecko priepuolius sukelia pyktis, sumišimas, sukrėtimas arba susinervinimas, ypač atsidūrus viešose vietose. Galiausiai po traukinyje ištikusio PBE priepuolio sukelto incidento prasideda A. Flecko transformacija į Džokerį.
Anot „IndieWire“, idėja, kad Džokeris serga PBE, kilo filmo režisieriui T. Phillipsui. Tiesa, piktadarį suvaidinęs aktorius nėra visiškai įsitikinęs, kad A. Flecką kamuoja šis negalavimas.
„Taip ir neapsisprendžiau, kuris psichikos sutrikimas verčia mano personažą nevaldomai kvatotis, tačiau man patiko mintis, kad galbūt tokiu būdu pasireiškia tikroji jo prigimtis, kurią kiti žmonės bando užgniaužti savyje“, – portalui aiškino aktorius.
„Filmuodamasis ankstesnėje juostoje „Iš tiesų tavęs niekuomet čia nebuvo“ („You Were Never Really Here“), atkreipiau dėmesį į savo personažui būdingus potrauminio streso sutrikimo simptomus, taip pat pastebėjau, kad kartais jam pasireikšdavo „bėk arba kovok“ atsakas. Šie požymiai leido kitaip galvoti apie įkūnijamą veikėją.“
„Mayo Clinic“ teigimu, PBE gydymo kursą paprastai sudaro antidepresantai ir selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, galintys sumažinti priepuolių dažnumą, tačiau kol kas šis sutrikimas yra nepagydomas.
J. Phoenixo teigimu, nors filme A. Fleckas (Džokeris) įvykdo ne vieną žiaurų nusikaltimą, jo psichologinių problemų vaizdavimas gali padėti žiūrovams jį užjausti.
„Sunku neužjausti žmogaus, vaikystėje patyrusio tokią sunkią traumą. Per stipriai sužadintos pailgosios smegenys visur mato pavojų, – kalbėjo aktorius. – Kita vertus, ar tai reiškia, kad jo veiksmus galima pateisinti? Jokiu būdu.“
