Šiemet „Comic Con Baltics“ pakvies į gausybę diskusijų su aktoriais ir kitais kino bei kūrybinių industrijų sektoriaus atstovais, filmų peržiūras, pažintis su kompiuteriniais žaidimais, komiksais, „Cosplay“ konkursą, lietuviško kino pristatymus ir daug kitų renginių.
Ar „Westworld“ scenarijus įmanomas realybėje?
Vis dažniau šiuolaikinių filmų scenarijuose susiduriame su dirbtinio intelekto vizijomis. Tačiau kiek įvairūs utopiniai ir distopiniai dirbtinio intelekto vystymosi scenarijai atitinka mokslininkų prognozes? Ko trūksta, jog šiuo metu kuriami robotai prilygtų matomiems „Westwold“ seriale? Kokių etinių problemų šios technologinės naujovės mums kelia? Kas nutiktų, jei galėtume užmegzti emocinį ir romantinį ryšį su „Westworld“ tipo robotais? Ar pagrįsti mūsų nuogąstavimai dėl potencialaus dirbtinio intelekto pavojaus? Šie ir daugelis kitų klausimų bus aptariami diskusijoje „Dirbtinis intelektas: ar „Westworld“ scenarijus įmanomas realybėje?“ rugsėjo 21 d., šeštadienį, 12 val., DELFI salėje.
Dalyviai: dr. Viktoras Bachmetjevas (VDU Filosofijos katedra), prof. Tomas Krilavičius (VDU Informatikos fakultetas, NATO Science and Technology Organization) ir prof. Indrė Žliobaitė (Helsinkio universitetas). Moderatorius – kompiuterinių žaidimų dizaineris Vainius Volungevičius.
Serialų temą tęs ir VDU Viešosios komunikacijos katedros docentas, žurnalistas, rašytojas, TV laidų autorius Rytis Zemkauskas. Televizijos serialai tapo mūsų tikrovės dalimi. Jiems neatsispiria niekas: nuo namų šeimininkių iki filosofų. Jie yra temos mūsų pokalbiams, priežastys mūsų kelionėms, jie yra gelbstinti iliuzija. Apie tai, kaip mes kuriame serialus ir kaip serialai kuria mus savo pranešime „Serialai: užšaldyta mūsų kasdienybė“ 14 val., DELFI salėje kalbės R. Zemkauskas.
Holivudas ir Artimieji Rytai
Nuo aštuntojo dešimtmečio Holivudas susižavėjo Artimaisiais Rytais. Deja, ne iš gerosios pusės. Užuot atskleidus Artimųjų Rytų kultūrinio palikimo turtingumą bei spindesį, didžiausio Holivudo dėmesio sulaukdavo vadinamieji „blogiukai“ (skaityti – arabų, vėliau musulmonų, teroristai). Iš pradžių tai buvo palestiniečių teroristai, vėliau iraniečių, kuriuos pakeitė gausybė džihadistų. Šie personažai (labiau išgalvoti nei tikri) iškraipė Artimųjų Rytų kultūrų realybę, netgi sukarikatūrino juos taip, kad patys šio regiono gyventojai negali savęs atpažinti. Iki šiol tai buvo galingas įrankis, kuriuo amerikiečių kartos ir daugelis kitų tautų buvo supažindintos su iškreiptu Artimųjų Rytų įvaizdžiu kaip kažkuo itin pavojingu ir grasinančiu. VDU Regionistikos katedros profesoriaus, islamo tyrinėtojo Egdūno Račiaus pranešime „Artimųjų Rytų kultūrų vaizdavimas JAV filmų industrijoje“ bus žvelgiama į tai, kaip šis įvaizdis yra kuriamas. Susitikimas su mokslininku – rugsėjo 21 d., 12 val., AVAKA salėje.
Kaip popkultūra vaizduoja nesėkmę?
14 val. toje pačioje salėje VDU Sociologijos katedros profesorius, sociologas, kultūros kritikas ir rašytojas Artūras Tereškinas skaitys pranešimą „Nesėkmės menas popkultūroje“. Ką reiškia nesėkmė negailestingos konkurencijos aplinkoje? Ar patiriame nesėkmes tik dėl blogų asmeninių pasirinkimų? Kokie kultūriniai mechanizmai mums padeda nesėkmes paversti į pozityvias patirtis? Remiantis Holivudo filmų ir TV serialų pavyzdžiais, Harvardo universitete magistro ir daktaro laipsnius įgijęs sociologas pranešime aptars būdus, kuriais popkultūra vaizduoja nesėkmę ne tik kaip liūdesio ir pažeminimo šaltinį, bet ir kaip pasipriešinimo ir išsilaisvinimo veiksmą.
Manga ir Anime – japoniškos kultūros fenomenas
Paskutinis universiteto renginys rugsėjo 21-ąją – pranešimas „Manga ir Anime – japoniškos kultūros fenomenas“, kurį 16 val. AVAKA salėje skaitys VDU lektorė, japonų kalbos, popkultūros, lyčių ir seksualumo kursų dėstytoja Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė. Magistro laipsnį Vasedos universitete Tokijuje įgijusi Kristina teigia, kad kalbėdami apie anime ir manga dažniausiai įsivaizduojame Japoniją ir jos kultūrą. Vis dėlto kai kurie kultūros tyrinėtojai mano, jog tarptautinis anime ir manga populiarumas slypi būtent ten vaizduojamų veikėjų „nutautinime“ arba japoniškumo trūkume. Kas tuomet anime ir manga padaro išskirtinai japonišku fenomenu? Ar tai forma, turinys, o gal kontekstas? Kokią kultūrinę informaciją sužinome mėgaudamiesi anime ir manga? Kaip vieną iš pavyzdžių, atskleidžiantį kaip įvairūs Japonijos kultūros sluoksniai tiesiogiai ir netiesiogiai atvaizduojami anime, ji aptars animacinį Makoto Shinkai filmą „Your name“ („Tavo vardas“). Taip pat kalbės, kaip anime persidengiantys fantazijos ir realybės pasauliai atskleidžia skirtingus tradicinės ir šiuolaikinės Japonijos kultūros aspektus, tokius kaip religiniai šintoizmo ir budizmo įsitikinimai, lyčių santykiai, kalba, kasdienybė ir žmogiškieji ryšiai.
Kūrėjo išgyvenimo abėcėlė Lietuvoje
Apie muziką kine rugsėjo 22 d., sekmadienį, 11 val., AVAKA salėje kalbėsis VDU Šiuolaikinių menų katedros profesorius, kompozitorius Titas Petrikis, kompozitorius, prodiuseris Domas Strupinskas ir atlikėja Jurga Šeduikytė. Diskusijoje „Muzikos ir garso estetika lietuviškame kine“ jie aptars, kaip atrodo Lietuvos filmai ir jų garso takeliai pasauliniame kontekste? Kokią įtaką popmuzika daro lietuviškam kinui? Kiek ji prisideda prie lietuviškų filmų pasisekimo? Diskusijoje taip pat gilinsis į komercinio ir autorinio kino ypatumus bei ieškos juos skiriančių ribų. Ar komercinis kinas uždeda kūrėjui išankstinius rėmus? O galbūt kino filmai tampa itin svarbia veiklos sfera muzikos kūrėjams. Ar turėtume sukurti kūrėjo išgyvenimo abėcėlę Lietuvoje?
