Apie ką mes čia…

Milžiniško prekybos tinklo vadovas Vadimas Diuminas turi pasirašyti itin svarbią sutartį su įtakingu investuotoju iš Kinijos. Tačiau yra viena mažytė problema – visą savo turtą ir akcijas jis kažkada buvo užrašęs savo mamai, kuri netikėtai mirė. Maža to, anapilin iškeliavusi moteris savo testamente buvo nurodžiusį tik vieną paveldėtoją – nesantuokinę Vadimo dukrą Aliną. Neturėdamas kitos išeities, Vadimas nusprendžia leistis į kelionę, kurios tikslu yra atgauti viską, kas jam priklauso. Jis net nenutuokia, jog tai bus sunkiausia misija jo gyvenime, nes dukrelė paveldėjo ne tik visus jo pinigus, bet ir visas apsukrias savybes.

Kūrinio turinys

Vėl ruduo ir vėl prasideda nemažas rusiškų komedijų bumas, kuris truks iki pat kitų metų vasaros. Ar tai blogai, ar ne, sunku pasakyti, nes kartais rusai sugeba nustebinti neblogais šio žanro projektais, kuriuos ne gėda žiūrėti, o kartais jie peržvengia visas įmanomas ribas pristatydami gėdingai atrodančius niekalus. Gaila tik, kad pastarųjų būna ženkliai daugiau nei normalių filmų.

Šis filmas, ačiū Dievui, nepatenka į tų šlykščių komedijų kategoriją, nors iš anonso ir galima suprasti, kad viena iš filmo temų – degtinė. Kodėl tai buvo akcentuojama anonse? Viskas labai paprasta – kiekvienas nori užsidirbti pinigų, todėl reikia į kino sales privilioti ne vien tik adekvačius žiūrovus, bet ir tuos neišrankius kino lankytojus, kurie jaučiasi smagiai žiūrėdami visokiausius niekus. Aišku nereikia teisti, nes visokių žmonių yra, o ir kiekvieno iš mūsų poreikiai yra skirtingi.

Taigi, grįžtant jau prie šio filmo, kuris mano nuomone pavyko. O pavyko jis dėl kelių priežasčių, kurias tuoj trumpai ir aptarsiu. Pirmiausia – mums yra pristatoma labai lengvai vystoma ir tuo pačiu smagiai atrodanti istorija apie godumą, kuris daugelyje iš mūsų arba gyvena, arba yra kažkur pasislėpęs ir laukia savo valandos. Visgi pinigai gali pakeisti žmones, parodyti kas yra draugai, o kas priešai bei netgi priversti atsisakyti šeimos. Liūdna, bet aktuali tiesa, su kuria manau daug kas iš mūsų yra susidūręs. Visgi pinigai valdo šį pasaulį, tu nori ar ne, turi prie to prisitaikyti. Antra – tai filmas apie žmogiškumą, kuris buvo pateiktas galbūt ir ne per pačią geriausią prizmę, nes visgi ekrane mes matome godžius ir šiek tiek niekingus žmones, bet itin taikliai atskleidžiantis tiesas, susijusias su artimų sau žmonių prigimtimi. Trečia – prižeminti herojai tapo šios juostos pagrindiniu koziriu. Tėvo ir dukros santykiai, kuriuos mes čia matome, labai atitinka realybę ir tuos santykius, kurie dažnai yra sutinkami ir neišsiskyrusių žmonių gyvenimuose. Nes kai pinigai yra svarbiausi, o vaikai tik priedas prie gyvenimo, susidaro nemalonus ir labai liūdnas vaizdas. Ir tokį vaizdą filme mums parodo per Vadimo ir Alinos perspektyvą. Čia, aišku, reikia šiek tiek dar ir įsigilinti, nes iš išorės viskas gali pasirodyti tik kaip juokinga dėl turtų kovojančių žmonių konfrontacija.

Patys herojai filme labai paprasti, nors jiems simpatijos iki šiai istorijai neįpusėjus visiškai nepajaučiau, nes kaip galima ją jausti, kai ekrane yra rodomi godūs ir nuo pinigų apsvaigę žmonės. Tačiau, veiksmui įsirutuliojus, mes gauname šiek tiek kitokius pagrindinių personažų portretus, dėl ko džiugu, nes veikėjai atsiskleidė kaip asmenybės. Tiek Vadimas, tiek ir Alina – smagus duetas, kuris priversdavo tai juoktis, tai dėl jų ir jų užsimezgusio ryšio jaudintis, nes nežinojai, ar čia jie bando apmauti vienas kitą, ar visgi jie iš tiesų jaučia tėvo ir dukters potraukį vienas kitam. Visumoje – gerai pateikti herojai, kurie neprivertė jaustis nepatogiai.

Komedinių elementų filme netrūksta. Kartais jie buvo išreikšti pakankamai primityviai ir lėkštai, o kartais humoras buvo išnaudotas maksimaliai gerai tose scenose, kuriose buvo kalbama apie jaunos merginos ir gyvenimo mačiusio žmogaus santykius bei jų ryšio užmezgimą. Vulgarių elementų ir grubių dialogų filme būta, bet jie visiškai netrikdė pačios peržiūros, o kaip tik atvirkščiai, prisidėjo prie atitinkamos atmosferos sukūrimo. Visgi veiksmas vyksta ne didmiestyje, todėl būtina buvo parodyti būtent mažo miestelio gyventojų stereotipinį mentalitetą ir jų požiūrį į tam tikrus dalykus. Gal tai ir atrodo mužikiškai, bet užtat kaip teisingai.

Visumoje – nepretenduojanti į geriausios komedijos titulą, bet suteikianti itin lengvą pramogą kine juosta, kuri dar ir neša savyje visai neblogą žinutę apie žmogaus prigimtį. To ir pilnai užtenka gauti linksmą ir iš dalies prasmingą pasisėdėjimą kino salėje.

Techninė juostos pusė

Skųstis techniniais filmo sprendimais negalėčiau, nes viskas šioje juostoje buvo kurta pagal tam tikrą šabloną, kuris yra dažnai pastebimas tokio pobūdžio komedijose, atkeliavusiose tiesiai iš Rusijos. Muzika pagyvinanti peržiūrą, operatoriaus darbas leidžiantis pasijusti lyg būtum šalia pagrindinių herojų, o meninis apipavidalinimas – puikiai atspindi filmo siužetinės linijos veiksmo vietą. Kas buvo Rusijoje ir matė ne tik Maskvą ar Sankt Petersburgą, tas atpažins tiksliai atkurtą mažesnių miestelių gyvenimą. Iš kitų malonių techninių aspektų paminėčiau dar ir neerzinančius garso ir vaizdo montažus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Puikiai Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš kriminalinės dramos „Bumeris“, aktorius Vladimiras Vdovičenko pasirodė kaip ir visuomet puikiai. Ir nors jis yra labai retas svečias komedijos žanre, jis čia jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Aktorius sugebėjo labai grakščiai manevruoti kiekvienoje šio filmo scenoje, dėl ko stebint jo personažo daromus veiksmus buvo tikrai linksma. Galima netgi teigti, jog jeigu ne toks jo personažo pateikimas, filmas nebūtų toks nuotaikingas.

Kitose rolėse juostoje galima išvysti Valentiną Lialiną, kuri atliko kitą itin svarbų vaidmenį šiame filme. Jauna aktorė savo charakteriu nenusileido pačiam Vladimirui, dėl ko jos ir jo konfrontacija ekrane atrodė pakankamai natūraliai ir įtikinamai. Tikrai, priekaištų jai nėra jokių, nes Alinos rolę ji suvaidino išties gerai.

Kas dėl antraplanių aktorių kaip Vladimiras Syčiovas, Irina Pegova, Nikolajus Šraiberas ir lietuvaitės Ievos Andrejevaitės, tai visi buvo savo vietoje, demonstruodami standartinę ir niekuo neišsiskiriančią vaidybą, kuri aišku neerzino peržiūros metu.

Verdiktas

„Tėtušio milijonai“ – paprastai vystoma ir turinti kelis svarbius kozirius kaip taiklų humorą, įikinamą pagrindinių aktorių vaidybą ir susimąstyti priverčiančias temas, susisijusias su žmogiškumu, komedija, kurios pagrindiniu tikslu tapo neįpareigojančios pramogos suteikimas peržiūros metu. Ir šią misiją ši juosta įvykdo puikiai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)