Apie ką mes čia…
Išgelbėję savo namus ir apsaugoję nuo gudraus žaliųjų kiaulių suregzto plano pavogti paukščių kiaušinius, Redas su bičiuliais mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Tačiau jų ramybę sudrumsčia naujas pavojus – paslaptingasis piktadarys Zeta, kuris nori užkariauti tiek paukščių, tiek ir kiaulių salas. Neturėdami kitos išeities, vadovaujami Redo, paukščiai nusprendžia susivienyti su kiaulėmis ir kartu duoti atkirtį artėjančiai grėsmei.
Kūrinio turinys
Kultiniai „Piktieji paukščiai“ savo laikais buvo visur. Be žaidimų, jų atvaizdais buvo papuoštos gėrimų skardinės, patalynės, kramtomos gumos pakeliai, rūbai, akiniai, kvepalai ir t.t. Net teko matyti prezervatyvus su kai kuriais veikėjais. Ir, nors jų populiarumas šiek tiek nuslūgo, nes atsirado nauji mėgstami vaikų herojai, Redas su draugais vis dar yra neatsiejamas populiarios kultūros reiškinys. Toks didelis, jog studija „Sony“ nusprendė pratęsti šių veikėjų nuotykius didžiuosiuose kino ekranuose.
Man nelabai patiko pirmoji filmo dalis, nes ji neturėjo beveik nieko naujo, ko mes negalėjome matyti žaidimuose. Tai buvo primityvi istorija apie paukščių ir kiaulių kovą, kuri vystyta tokiu pačiu principu, kaip ir laiką prastumti leidę žaidimai. Todėl be gražaus vaizdo mums nebuvo pasiūlyta nieko, kas intriguotų. Todėl normalu, kad visiškai nelaukiau tęsinio. Ir tai buvo mano klaida, nes nauji „Piktųjų paukščių“ kūrėjai išties padarė didžiulį darbą, kuris pranoko pirmtaką savo lengvai vystoma, bet originaliau pateikta istorija.
Didžiausiu pliusu šioje istorijoje yra tai, jog kiaulės ir paukščiai suvienija jėgas kovai su nauju priešu. Ir kaip jie tą daro, verčia nuoširdžiai juoktis. Tad humoro šiame filme netrūksta. Jis yra pakankamai geras, ne itin vulgarus ir nelabai banalus, kaip tai dažnai būna šiuolaikiniuose animaciniuose projektuose, už kurių gamybą nėra atsakinga studija „Pixar“. Todėl tiek vaikai, tiek ir juos atlydėję suaugę žmonės turės iš ko pasijuokti, nes kai kurie pokštai bus labiau suprantami vyresniems kino mylėtojams, o kiti privers kvatoti jauną filmų entuziastą.
Situacijos ir veikėjų metamorfozė šioje juostoje irgi juntama. Tai ne tokie paviršutiniški ir neįdomūs personažai kaip juos pavaizdavo pirmoje dalyje, o įdomūs siužetinės linijos dalyviai. Čia jie auga kaip asmenybės. Filme pristatomi jau pažįstami herojai, taip pat ir keli nauji veidai, kurie irgi be problemų įsiterpia į rodomą istoriją. Kiekvienas herojus gauna pakankamai laiko pasipuikuoti ekrane, todėl niekas iš jų negali skųstis dėmesio stoka.
Tad tai – kupinas veiksmo, gero humoro, įdomių veikėjų ir neblogai vystomos istorijos kokteilis, kuris leis labai smagiai praleisti laiką kine. Ir nors filmas ne „Pixar“ lygio dramaturgijos pavyzdys, bet jis ir nebando tokiu būti. Svarbu, kad ši nauja juosta nėra toks blankus projektas, kaip prieš trejus metus pasirodęs pirmasis „Piktųjų paukščių“ filmas. Ir to pakanka, kad iš seanso išeitum su plačia šypsena.
Techninė juostos pusė
Vizualiai tokios spalvingos ir daug detalių turinčios animacinės juostos visuomet priverčia žavėtis animatorių darbu, nes kiekviename kadre mes galime pamatyti kruopštumą. Todėl ši juosta atrodo tikrai fantastiškai. Ypatingai dėl to, jog jos veiksmas vyksta tam tikrose vasara alsuojančiose vietose. Veikėjai ir aplinka nuo pat pirmų akimirkų sužavi, peržiūra tampa dar smagesnė. Šiuo atveju nereikia gailėti komplimentų filmo animatoriams.
Iš kitų techninių aspektų, kurie irgi krenta į atmintį, reikia paminėti puikų garso takelį. Muzika filme išties labai šauni, o muzikinės kompozocijos parinktos idealiai, kad mes, žiūrovai, stebėdami naujus Redo ir jo bičiulių nuotykius, pasijustume dar ypatingiau. Filmo metu galime išgirsti tokius hitus kaip Vanilla Ice „Ice Ice Baby“, Europe „The Final Countdown“, Kesha „Best Day“, Lionelio Richie‘io „Hello“, Bonnie Tyler „Holding Out for a Hero“ ar Survivor „Eye of the Tiger“. Taip pat gerą įspūdį palieka garso ir vaizdo montažai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Kaip ir pirmą kartą, taip ir dabar, neturėjau galimybės išvysti „Piktųjų paukščių“ originalaus varianto, dėl ko man yra išties liūdna. Ir turi būti liūdna, nes vietoje tokių aktorių balsų kaip Peteris Dinklage‘as, Joshas Gadas, Leslie Jones, Billas Haderis, Jasonas Sudeikis, Awkwafina, Sterlingas K. Brownas, Tiffanny Haddish, Danny‘is McBride‘as bei Maya Rudolph teko žiūrėti versiją, garsintą mūsų šalies aktorių bei dainininkų, tarp kurių buvo ir jaunimo tarpe populiari Monique. Aišku, to, ką išgirdau, peikti negaliu, nes man lietuviškas įgarsinimas tikrai patiko. Personažai dėl puikiai parinktų balsų įgavo savito žavesio, o ir jų charakteriai buvo itin gerai atskleisti.
Verdiktas
„Piktieji paukščiai 2“ – visais įmanomais aspektais geresnis už savo 2016 metais pasirodžiusį pirmtaką tęsinys, kuris siūlo iš kokybiškos techninės dalies, vasara pulsuojančio garso takelio, spalvingos animacijos, įtraukiančios istorijos ir nenuvalkioto humoro susidedančią smagią ir neprailgstančią pramogą kine.
Filmo anonsas:
