Apie ką mes čia…
Prisidėjęs prie galingojo titano Tanoso nugalėjimo, Peteris Parkeris gali pagaliau sau ramiai atsikvėpti. Kartu su savo klasiokais vaikinas išsiruošia atostogų į Europą. Tačiau ilgai džiaugtis užtarnautu poilsiu Pateris negali, nes visus planus sujaukia Niko Fjurio pasirodymas, kuriam reikia jo pagalbos. Ar tai bus naujas priešas? O gal globalinė katastrofa, kurią reikia sustabdyti? Į visus šiuos klausimus Peteriui duos atsakymą paslaptingas Kventinas Bekas, pas kurį jį atveda buvęs „S.K.Y.D.O.“ vadas.
Kūrinio turinys
Žmogus-voras yra neatsiejamu prisiminimu iš vaikystės tiems, kas augo 90-aisiais žiūrėdami populiarųjį animacinį serialą, kuris buvo rodomas per „Fox Kids“ kanalą. Ir čia aišku kalbu apie mūsų šalies arba regiono vaikus, kurie neturėjo labai didelės prieigos prie komiksų ir kitų įdomybių, kuriomis buvo lepinami amerikiečiai. Tad pirmoji pažintis su šiuo puikiu „Marvel“ personažu daugumai iš mūsų ir įvyko prieš kelis dešimtmečius, dėka televizinio šou. Todėl visiškai nenuostabu, jog didžiulė žmonių meilė Žmogui-vorui pavertė jį į labai paklausią prekę kino rinkoje. Būtent tuo ir pasinaudojo studija „Sony Pictures“, kuri kažkada už kapeikas išpirko teises į šį personažą iš „Marvel“, kuris iki dabar jiems ir priklauso.
Per tuos kelis dešimtmečius mums buvo pristatytos kelios šio superherojaus versijos – pradedant jautria ir itin dramatiška Samo Raimio režisuotos trilogijos vizija, efektinga, bet labai tuščia Marko Webbo dilogija ir užbaigiant nauju bei itin jaunatvišku Žmogaus-voro pristatymu bendradarbiaujant su „Marvel“ kino studija. Pastarasis Žmogaus-voro pateikimas kine pagal kritikų ir žiūrovų nuomonę yra geriausias. Atsižvelgus į visus Už ir PRIEŠ, manau, kad toks teiginys yra labai taiklus, nes tai, ką sukūrė Jonas Wattsas, labiausiai atitinka komiksinį Žmogaus-voro įvaizdį.
Naujasis Peteris Parkeris, kuris neturi nieko bendro su ankstesnėmis versijomis, iki šiol buvo pasirodęs net keturis kartus. Ir tą jis padarė per nepilnus tris metus. Geriausiai aišku jis žiūrėjosi soliniame prieš du metus pasirodžiusiame filme bei trečioje „Keršytojų“ dalyje, kurioje atliko itin svarbų vaidmenį nelygiame susidūrime su Tanosu. „Kapitonas Amerika: Pilietinis karas“ ir „Keršytojai: Pabaiga“ filmuose jo nebuvo tiek ir daug, tačiau net ir toks mažas Žmogaus-voro pasirodymas ekrane padėjo didžiulį indėlį kovoje su priešais.
Ir dabar, praėjus vos keliems mėnesiams po didingo „Keršytojų“ istorijos finalo, mes gauname filmą, kuris ne tik užbaigia trečiąją žinomos frančizės fazę, bet ir kartu paruošia mus kitiems ateityje pasirodysiantiems projektams.
Jeigu ankstesni šio personažo pasirodymai „Marvel“ kino visatoje buvo paremti tuo, jog ekrane labiau dominavo Žmogus-voras, tai šiame filme estafetę perima Peteris Parkeris, kuriam tenka susigyventi su tuo, jog tarp gyvųjų nebėra jo mokytojo Tonio Starko ir dabar jis pats turi priimti svarbius sprendimus, galinčius kardinaliai pakeisti jo gyvenimą. Tai jau nebe tas paauglys, kuris dažnai mėgo pokštauti ir jaustis nevaržomas, o labiau subrendęs jaunas vyras, matęs daug baisybių kovoje su Tanosu. Todėl suprantama, kodėl filmo kūrėjai panorėjo susikoncentruoti ties Peterio Parkerio portretu. Visgi jis lyg ir turi ateityje tapti Tonio Starko prototipu ir tikru pavyzdžiu visai būsimai Žemės gynėjų komandai. O kad tai įvyktu, Peteris privalo transformuotis į visai kitą žmogų. Tą jis ir sėkmingai daro. Bet neapsigaukite. Tai nėra Samo Raimio stiliaus filmas, todėl dramos čia bus ne tiek ir daug. Filmas suteikia lengvumo jausmą, todėl jį bežiūrint galima jaustis labai laisvai, nors ir ekrane dėsis pakankamai rimti dalykai.
Humoras šioje juostoje yra toks pats, kaip ir 2017 metų filme – jaunatviškas, šiek tiek lėkštas ir pateiktas ten, kur ir turėjo būti. Taiklūs juokeliai ir kuriozinės situacijos – tai pirmosios filmo pusės koziris, kuris veikia tiesiog puikiai. Jeigu eičiau į kiną nežinodamas, jog tai yra filmas apie Žmogų-vorą, pagalvočiau, kad atsidūriau kokioje nors paaugliškoje komedijoje. Tik, kaip sakau, čia kalbu apie pirmąją filmo pusę. Antroji jau yra žymiai rimtesnė ir, mano nuomone, įdomesnė savo siužetiniais vingiais, kurie atskleidžia keletą itin svarbių aspektų šios frančizės pratęsimui. Todėl pasiruoškite staigmenoms ir netikėtiems scenaristų žingsniams, kurie prives prie mums visiems žinomos kino visatos praplėtimo. Deja, nors ir kaip noriu, bet negaliu šioje vietoje nieko „spoilinti“, nes tai tiesiog būtų nesąžininga Jūsų atžvilgiu.
Užtat galiu pašnekėti apie personažus. Peteris Parkeris ir jo Žmogus-voras liko toks pats fantastiškas kaip ir anksčiau. Jo asmenybė yra užaugusi, jo problemos atrodo kitaip, o ir santykiai su kitais jį supančiais žmonėmis irgi pajudėjo viena ar kita linkme. Kai neliko Tonio Starko ir Kapitono Amerikos, jis kartu su Toru tapo mano mėgstamiausiu „Keršytoju“. Tik šiame filme yra viena bėdelė – Kventinas Bekas aka Misterijas. Nors ir koks kietas, malonus akims ir širdžiai būtų Peteris Parkeris, visą šou iš jo tikrąja to žodžio prasme pavagia šis naujas personažas. Kas neskaitė komiksų ar nežiūrėjo animacinio filmuko, nežino, kas jis toks, todėl nepasakosiu ar jis čia yra gerietis, ar visgi blogiukas. Pasakysiu tik viena – šis personažas pateisino visus lūkesčius, nes jis buvo lygiai toks pats, kaip ir komiksuose. Iš kitų personažų, kurie turėjo nemažai įtakos šiame filme, paminėčiau M.Dž., Hepį, Nika Fjurį, Nedą ir Flešą Tompsoną. Visi jie prisidėjo prie Peterio Parkerio asmenybės augimo pagal įvairiausius aspektus – draugystę, meilę, pagarbą ir pareigą.
Veiksmo plane filmas neatrodo taip įspūdingai kaip „Begalybės karas“, tačiau kovų scenos pranoksta daugelį kitų „Marvel“ juostų, tarp kurių yra ir prieš du metus pasirodžiusi juosta „Žmogus-voras: Grįžimas namo“. Man patiko ir tai, kaip buvo apžaistos kai kurios scenos su stichijomis, galinčiomis sunaikinti visus miestus. Čia „Sony Pictures“ pasitelkė savo išmonę ir pristatė labai didingą reginį, kuris užtemdė trečiojo Samo Raimio režisuoto „Žmogaus-voro“ finalinę sceną su Smėlio žmogumi.
Apibendrinus, galėčiau pasakyti, jog tai yra išties vienas geriausių filmų, kuris priklauso „Marvel“ kino visatai, kuris suteikia tai, dėl ko mes visi ir renkamės į tokius filmus – kokybišką, neprailgstančią, lengvą ir labai gerai nuteikiančią pramogą. Su šiuo filmu užverčiamas vienas, bet tuo pačiu ir praveriamas kitas istorijos puslapis. Tad ateityje lauksime kitų frančizės juostų ir naujų Žmogaus-voro nuotykių.
P.S. Ne paslaptis, kad po kiekvieno „Marvel“ kino visatos filmo (išskyrus „Keršytojai: Pabaiga“), yra paliekamos kelios scenos po titrų, kurios nuteikia tolimesnei istorijos raidai. Ir čia tokių scenų yra dvi. Todėl patariu neišeiti iš salės ir jų sulaukti. Po vienos aš galvojau man žandikaulis atvips. Tai buvo tiesiog... Vienu žodžiu patys pamatysite.
Techninė juostos pusė
Šįkart apie techninę pusę galėčiau pasakyti išties daug, bet patys suprantat, jog tai yra „Marvel“ ir „Sony“, todėl priekaištauti dėl specialiųjų efektų tikrai nereikės. Kas mane labiausiai nustebino, tai meninis filmo apipavidalinimas, į kurį įėjo herojų kostiumai bei grimas ir dekoracijos. Kostiumai ir jų dizainas puikiai atitiko komiksinius Misterijo ir Žmogų-vorą, o tikroviškas grimas ir dekoracijos, kurios papuošė visumą, privertė susimąstyti dėl beribės jų kūrėjų fantazijos. Jau nekalbant apie CGI efektais papuoštą foną. Vien už Vandens-žmogų plojimai, nes būtent tokiu jį ir įsivaizdavau po serialo peržiūros.
Kiti aspektai kaip dinamiškas ir įtampos suteikiantis garso takelis, efektingas ir iš įvairiausių rakursų veiksmą paryškinęs operatoriaus darbas, galingas garso montažas ir kruopštus vaizdo montažas suteikė šiam projektui solidų pamatą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Naujasis Peterio Parkerio atlikėjas Tomas Hollandas ir toliau džiugina akis savo smagiu pasirodymu šiame amplua. Aktorius ne tik atlieka daugelį sudėtingų triukų, bet dar ir puikiai vaidina suteikdamas jo vaidinama personažui savitos charizmos.
Bet keista tą sakyti, tačiau net ir turėdamas nemažą charizmą, Tomas kol kas negali prilygti nuostabiajam Jake‘ui Gyllenhaalui, kuris karts nuo karto pasirodo ir tokio pobūdžio filmuose kaip šis blokbasteris. Jo Misterijas – dieviškas. Aktoriui ne tik pavyko perteikti personažo esmę, bet ir vizualiai jį įkūnyti taip gerai, kad jis primintų klasikinį Kventino Beko alter ego prototipą.
Antraplanėse rolėse jau anksčiau matyti Jonas Favreu, Samuelis L. Jacksonas, Zendaya, Jacobas Batalonas, Martinas Starras, Marisa Tomei, Cobie Smulders, Tony‘is Revoloris ir kt. Nei vienas iš mano paminėtų aktorių nepridarė gėdos. Aišku, buvo dar vienas aktorius, kurį taip norėtųsi paminėti, bet tai būtų jau „spoileris“. Tiesiog užsiminsiu, kad jį pamačius pajausite tikrą nostalgiją originaliai trilogijai.
Verdiktas
„Žmogus-voras: Toli nuo namų“ – puikus savo meniniu apipavidalinimu ir gerai apgalvotais techniniais sprendimais 2017 metų juostos pratęsimas, netikėtai išlaikęs pirmtako lengvumą. Filmas dar gali pasigirti charizmos nestokojančio ir kitus aktorius užgožiančio Jake‘o Gyllenhaalo vaidyba bei įdomiai pateikta ir nenuspėjamus siužetinius vingius turinčia istorija, kuri ne tik uždaro trečiąją „Keršytojų“ fazę, bet ir praveria visiškai naują „Marvel“ kino visatos skyrių.
