Apie ką mes čia…

Kai turi didžiulį talentą ir svajonę tapti žymiausiu pasaulyje dainininku, bet tavo per daug neišsiskirianti iš minios išvaizda to neleidžia padaryti, nereikia nusiminti. Vieną dieną, sunkiai dirbdamas, tu gali pasiekti didžiausias aukštumas, kaip tą padarė vienas paprastas vaikinukas iš Pinerio miesto. Jis iš Reginaldo Kennetho Dwighto virto vienu garsiausių visų laikų scenos žvaigždžių Eltonu Johnu. Būtent apie jo kelią į muzikos Olimpą ir yra šis pasakojimas.

Kūrinio turinys

Dar visai neseniai viso pasaulio kino ekranus šturmavę du finansiškai pelningi, žiūrovų išliaupsinti ir į prestižinius kino apdovanojimus pretendavę filmai „Taip gimė žvaigždė“ bei „Bohemijos rapsodija“ įrodė, jog net ir muzikinės dramos, jeigu jas pateiki įdomiai, sugebės į kino teatrus pritraukti minias žmonių, kaip tą daro prabangiausiais specialiaisiais efektais papuošti blokbasteriai.

Todėl nenuostabu, jog po fantastiškų minėtų dviejų filmų rezultatų, Holivudinės kino studijos pradėjo intensyviai ieškoti medžiagos naujiems projektams. Ir, kol dar vyksta paieškos, studija „Paramount Pictures“ su režisieriumi Dexteriu Fletcheriu priešaky, užbėgo įvykiams už akių ir pristatė labai įdomų filmą, kuris, mano nuomone, pranoko visus lūkesčius.

Eidamas žiūrėti šio filmo galvojau, ar reikės jį lyginti su „Bohemijos rapsodija“, kuri visame pasaulyje užsidirbo stulbinančius 900 milijonų dolerių. Visgi ir žanrai vienodi, ir laikotarpis panašus, o taip pat tai yra filmai apie dvi iškilias muzikos legendas.

Tačiau išvydęs „Rocketman“ supratau, kad ne, nereikia, nes šis filmas yra visai kitoks nei biografinė drama apie grupę „Queen“. O kitoks šis filmas yra todėl, kad jo kūrėjai, kaip ir pats Eltonas Johnas, nusprendė parodyti nepagražintą vaizdą iš ankstyvojo dainininko gyvenimo. Toks atsakingas požiūris į istoriją suveikė labai gerai. Kaip sakė pats Eltonas Johnas – „aš negyvenau N-13 gyvenimo“ (angl. „I didn‘t live a PG-13 life“). Tai ir šis filmas nėra su N-13 cenzu.

Filmo istorija, kaip jau minėjau, sukasi aplink jaunąjį Reginaldą, kurį mes visi dabar žinome kaip Eltoną Johną. Jo gyvenimo peripetijos, pirma meilė, svarbūs gyvenimo pasirinkimai, aistra muzikai ir, aišku, didelė ant jo galvos nukritusi atsakomybė tapo šio pasakojimo esminiu varikliu, o juos pasaldino muzikiniai pasirodymai.

Tik kai kurie iš mano neįvardintų pasirodymų yra kitokie, nei įprastai pateikiami muzikalūs pasirodymai biografinėse dramose apie muzikantus. Šiuo atveju tai buvo psichodeliški ir kartais labai fantasmagoriški numeriai, dėl kurių buvo galima suprasti kiekvienos Eltono Johno atliekamos dainos prasmę. Tai mane labai užkrėtė, todėl su mielu noru eisiu dar ne vieną kartą į kino teatrą pasimėgauti kiekviena šios juostos muzikine scena.

Kalbant apie personažus, jie sukurti aukščiausio lygio. Eltonas Johnas pateiktas iš įvairiausių perspektyvų, kad mes, žiūrovai, galėtume su juo susipažinti ne vien tik per artisto prizmę, bet ir per paprasto ir labai jautraus žmogaus matomą pasaulį. Todėl ir dramos čia netrūksta, ir džiugių akimirkų, ir dar visokių kitokių jo gyvenimo faktų išdėstymo.

Tiesa, be Eltono Johno nemažai laiko filme gauna ir jo ilgametis bičiulis bei dainų autorius Bernie‘is Taupinas ir, aišku, suktas Johnas Reidas, kuris, beje, buvo irgi vienas iš svarbių veikėjų „Bohemijos rapsodijoje“.

Kiekvienas iš šių vyrukų taip pat turėjo progos atsiskleisti kaip asmenybės. Ne ką mažiau, nei pats Eltonas.

Nenoriu nieko daugiau išduoti, bet drąsiai sakau: šis filmas yra ne tik puiki duoklė Eltono Johno kūrybai bei jo asmenybei, bet dar ir toks kino projektas, kokiu turėjo būti „Bohemijos rapsodija“ – atviras, tikroviškas ir ne toks paviršutiniškas, kaip koks nors „Wikipedia“ straipsnis.

Bravo, Dexteri Fletcheri, tau ir vėl pavyko mus nustebinti!

Techninė juostos pusė

Vien daug garso ir šviesų šiuo atveju nepakanka. Čia reikėjo didžiulės fantazijos, norint perteikti spalvingą ir labai įdomų Eltono Johno gyvenimą bei jo dainų prasmę. Ir filmo kūrėjams tai puikiai pavyko.

Kostiumai, dekoracijos, grimas... Tai tik dalis to, kas iš tiesų žavėjo stebint labai išradingai atrodančią filmo išorę. Puikiai buvo atkurtas ir laikotarpis, kuriame vyko pagrindinis filmo veiksmas. Man visuomet yra malonu matyti kruopščiai iki pat mažiausių smulkmenų atliktą darbą.

Vienu iš šios juostos techninės pusės didvyrių tapo prie visų Dexterio Fletcherio režisūrinių projektų dirbęs operatorius George‘as Richmondas, kuris taip pat buvo giriamas ir už du „Kingsman“ filmus. Ir, žinot, vaizdelis šioje juostoje buvo ne ką prastesnis. Kiekviena muzikinė scena, kiekviena dramatiška akimirka, kiekviena aktorių mimika buvo nufilmuota nepriekaištingai ir taikliai.

Garso takelis... Ką galima pasakyti apie filmo muziką? Ji FANTASTIŠKA!!! Kas nebuvo susipažinęs su ankstyva Eltono Johno kūryba, pasižiūrėjęs šį filmą manau pradės ieškoti jo kūrinių kokiam nors „Spotify“ ir su pasimėgavimu susipažins su senesniuoju E. Johnu. Filme skamba tokie hitai kaip titulinis „Rocketman“, „Thank You for All Your Loving“, „Border Song“ bei „Tiny Dancer“.

Montažas šiame filme irgi nenuvilia. Perėjimas nuo vienos scenos prie kitos – fantastiškas, o ką jau kalbėti apie muzikinius pasirodymus, kurie sukalti geriau už daugelį šiuolaikinių klipų. Vienas malonumas buvo stebėti tokį kokybišką vaizdą. Garso montažas taip pat prisideda prie didelių pliusų. Visgi tai muzikinė drama, todėl muzika čia turėjo būti toli gražu ne paskutinėje vietoje.

Aktorių kolektyvinis darbas

Daugelis iš mūsų žavėjosi aktoriaus Rami Maleko pasirodymu filme „Bohemijos rapsodija“ ir tas žavėjimasis buvo ne iš piršto laužtas. Aktorius išties gerai atkūrė Freddie Mercury paveikslą ekrane. Tačiau buvo vienas BET. Jis nedainavo, o tik judino lūpas atlikdamas vieną ar kitą dainą.

O Eltoną Johną įkūnijęs Taronas Edgertonas ne tik pasistengė perteikti dainininko judesius bei jo charizmą, bet dar ir sudainuoti visas dainas pats. Ir jau aš nekalbu apie įtikinamus pasirodymus dramatiškiausiose scenose. Net sunku patikėti, jog bičas, kuris išpopuliarėjo brutaliame „Kingsman: Slaptoji tarnyba“, sugeba demonstruoti tokius aktorinius sugebėjimus.

Antraplanėse rolėse, kurios padarė didžiausią įtaką šiai istorijai, puikiai pasirodė ir Jamie‘is Bellas, atlikdamas dainų autoriaus Bernie‘io Taupino rolę, Johną Reidą suvaidinęs Richardas Maddenas (šį vaidmenį „Bohemijos rapsodijoje“ atliko „Sostų karų“ aktorius Aidanas Gillenas) bei Šeilą įkūnijusi Bryce Dallas Howard.

Verdiktas

„Rocketman“ – spalvingas, jautrus, tikroviškas ir labai muzikalus kino projektas, kuris ne tik dar kartą parodo Dexterio Fletcherio režisūrinį talentą, bet ir suteikia puikią galimybę pakankamai artimai susipažinti su pačiu Elthonu Johnu. Be abejo, be nuostabių rodomą laikotarpį atkuriančių dekoracijų ir kostiumų, įdomiai susukto siužeto ir be galo geros muzikos, mes dar gauname stiprią ir „Oskaro“ vertą aktoriaus Tarono Edgertono vaidybą, kuris savo energija sugebėtų užkrėsti net ir pačias didžiausius nuobodas.

Filmo anonsas: