Apie ką mes čia…
Sergantys cistine fibroze jaunuoliai Stela ir Vilas vieną dieną susitinka ligoninės koridoriuje. Nuo tada jie praleidžia kartu beveik visą savo laisvą laiką. Tačiau jie net nenutuokia, kiek dar laiko jiems yra lemta būti kartu.
Kūrinio turinys
Štai, atkeliavo dar vienas jausmingai jautrus pasakojimas apie neįmanomą vieno ar net dviejų sunkia liga sergančių paauglių meilę. Taip... Dar vienas tokio pobūdžio filmas aplankė viso pasaulio kino ekranus. Nepamenu, kiek tokių filmų pasirodė per pastaruosius metus, tačiau sprendžiant iš to, kad jų tik daugėja, galima padaryti išvadą, kad Holivude dar ilgai išliks panašios tendencijos. Iš vienos pusės, tai gal ir gerai, nes tokios juostos sugeba pamokyti, bet iš kitos – tokios istorijos pasidaro monotoniškos ir tiesiog neįdomios, nes žiūrovas laisvai gali nuspėti kaip viskas klostytis ir koks bus šių filmų finalas.
Ryškiausiais ir mano nuomone vykusiais tokių temų filmais būtų galima įvardyti nuostabų „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“, „Aš prieš tave“ ir prieš 17 metų kino ekranus aplankiusi Nicholaso Sparkso romano ekranizacija „Įsimintinas kelias“. Tai buvo paprasti, bet labai nuoširdūs ir pakankamai rimtą potekstę turintys filmai, kurie funkcionavo būtent kaip meilės istorijos, o ne dramos apie sunkiai sergančius žmones. Ir šičia viskas yra panašiai. Todėl žiūrint šį filmą buvo galima pasinerti į išties žavingą pasakojimą, kuris privertė iš šono pamatyti dviejų jaunų ir dar gyvenimo nemačiusių jaunuolių pasaulį bei jų kovą dėl to, kas sveikiems žmonėms dažnai yra nesuprantama.
Visas pasakojimo tonas pozityvus. Taip, ekrane mums rodomi cistine fibroze sergantys paaugliai, kuriems liko gyventi ne tiek ir daug, tačiau jų nusiteikimas ir noras mėgautis kiekviena gyvenimo suteikta minute yra neįtikėtinai užkrečiantis. Humoras taip pat šiame filme turi nemažai svorio, kas išties labai svarbu rodomam kontekstui. Slogi ligoninės atmosfera akimirksniu yra pakeičiama į lengvą, būtent dėl juokelių, išdaigų ir kuriozinių situacijų. Gal iš vienos pusės visa tai yra banalu, tačiau būtent tai neprailgina peržiūros.
Kalbant apie dramą, tai jos čia netrūksta. Keli įvykiai parodyti filme priverčia susigraudinti ir ne vieną kartą sustingti vietoje, nes kaip ne kaip, visos juostos metu mes jau sugebėjome susitapatinti su pagrindiniais herojais, todėl ir jų likimas mums yra išties svarbus. Tai ne bedvasiai herojai, dėl kurių neskauda širdies, o puikiai ekrane išreikšti personažai. Ir čia kalbu ne vien apie pagrindinį Stelos ir Vilo duetą, bet ir apie kitus herojus kaip Po ar seselė Barb. Grįžtant prie pagrindinių personažų, tai jų tarpusavio chemija buvo išties stipri, dėl ko akimirksniu buvo galima patikėti jų jausmais. Tai be galo gražu. Ir taip, gražu, nes paaugliška meilė yra nuoširdi. O filmas visgi ir yra labiausiai orientuotas jaunuoliams, kurie neturi užnugaryje didelės gyvenimiškos patirties.
Neatskleidžiant daugiau detalių, galiu tik pasakyti, jog tai paprastai mielas ir be galo įtraukiantis romantinis filmas, kuris sugraudina iki širdies gelmių ir tuo pačiu priverčia šypsotis dėl itin taiklaus pamokslo, skleidžiamo visos juostos metu.
Techninė juostos pusė
Žiūrint šį filmą man į akis krito labai paprastas meninis apipavidalinimas, kuris suteikė tikroviškumo jausmą. Visas veiksmas vyko beveik vien tik ligoninėje, tai atitinkamai viskas ir buvo pateikta pradedant nuo dekoracijų, herojų aprangos ir iki grimo, kuris čia irgi atliko kelias svarbias roles. Jau nekalbu apie puikų operatoriaus darbą, sugebėjusį labai grakščiai apčiuopti visus esminius filmo siužetinės linijos momentus. Garso takelis ramus, melancholiškas ir sukeliantis pakankamai gražius jausmus dėka romantikos perpildytų muzikinių kūrinių. Vaizdo montažas puikus. Istorija išvystyta nuo pradžios iki galo be jokių priekaištų. Tas pats liečia ir garso montažą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Visada smagu ekranuose matyti šviežius veidus, ypač, jeigu jie sugeba įtikinamai vaidinti. Ir šis atvejis yra būtent toks. Pagrindinę rolę suvaidinusi Haley Lu Richardson puikiai susidorojo su savo vaidmeniu, dėl ko jos personažas ekrane atrodė toks tikras. Tas pats liečia ir Vilo vaidmenį įkūnijusį Cole‘ą Sprouse‘ą, kuriam pavyko papildyti savo ekrano partnerę. Antraplanėse rolėse pasirodę aktoriai irgi nesnaudė. Jų dėka pagrindinė pora galėjo evoliucionuoti ir tapti tuo, kuo jie tapo finale.
Verdiktas
„Trys žingsniai iki tavęs“ – nuoširdžiai jautrus ir be galo graudinantis pasakojimas apie tyrą meilę, kuri netikėtai aplankė du nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusius jaunuolius. Filmas tai nuliūdina, tai prajuokina ar netgi suteikia peno apmastymui, dėl ko jį žiūrėti yra vienas didelis malonumas.
