Apie ką mes čia…

Savo teisuoliškais straipsniai pagarsėjęs ekscentriškas žurnalistas Fredas Flarskis gauna gyvenimo darbo pasiūlymą – dirbti pas JAV gynybos sekretorę Šarlotę Field. Tačiau yra vienas bet... Viena galingiausių pasaulio moterų kadaise buvo Fredo auklė, kuriai jis iki dabar puoselėja šiltus jausmus. Tik ar tie jausmai nepakenks jam, Šarlotei bei visai šaliai? Štai kur geras klausimas, į kurį gali atsakyti tik laikas.

Kūrinio turinys

Komedija – vienas iš universaliausių kino žanrų, kuris į kino teatrų sales pritraukia išties daug auditorijos. Aišku, ne visos komedijos priverčia pasijusti smagiai ar gauti atitinkamai kokybišką pramogą, bet dalis iš jų tą tikrai sugeba padaryti. Ir tokiomis komedijomis dažniausiai būna aktoriaus Setho Rogeno kuruojami projektai, kuriuose apstu vulgarumo, ironijos, užslėptų populiariajai kultūrai priklausančių niuansų ir aišku absurdo. Todėl visuomet, kai tik horizonte pasirodo naujas šio amerikiečių komiko filmas, galima drąsiai laukti kažko ypatingo.

Šis filmas, aišku, nėra kažkokia naujovė Holivudinių komedijų padangėje, bet jis savo pateikimu lenkia daugelį tokio pobūdžio juostų, kurių kūrėjai nesugebėdavo pateikti akims patrauklios istorijos apie dviejų skirtingų socialinių sluoksnių žmonių santykius. Tik šiuo atveju, aišku, ne vyras diktuoja sąlygas, o perspektyvi moteris, kurią dar nuo paauglystės yra įsimylėjęs nelabai patrauklus plevėsa. Ir toks klasikinės turčiaus/vargšo istorijos modelis suveikia visu 100 %.

Visas filmo humoras, kaip ir dažniausiai būna Setho Rogeno komedijose, statomas ant nešvankybių pamato, kuriam aišku meistriškai diriguoja režisierius Jonathanas Levine‘as. Nei viena scena filme nėra perspausta ar pernelyg neskani, kad galėtum pasakyti, jos šįkart buvo persistengta su vulgariu tonu. Ne, viskas čia labai idealiai subalansuota, jog žiūrovas galėtų mėgautis ne tik šauniai atrodančia draugystės ir meilės istorija, bet ir dar pasijuoktų ir idiotizmo, kuris puikiai nupaveikslavo tam tikrus JAV būdingus stereotipus.

Juostoje yra juokaujama iš tatuiruočių kulto, rasistų bei nacionalistų, politikos, žurnalistikos, populiarios kultūros aspektų, socialinių klasių paskirstymo, turčių, požiūrio į sveiką gyvenimą ir net iš JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio „genialumas“ buvo šiek tiek užmaskuotas, kad kūrėjai sugebėtų išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienas juokelis buvo taikliai pasakytas vietoje ir laiku, o kuriozinės situacijos, į kurias patekdavo pagrindinis filmo duetas, taip pat priversdavo smagiai pasijuokti. Todėl nebuvo filme nė vienos akimirkos, kai teko liūdėti belaukiant naujos juoko dozės.

Aišku, svarbiausiu filmo akcentu ir tapo galingiausios JAV moters ir nevykėlio teisuolio santykiai bei judviejų labai stereotipiškas pateikimas. Fredas Flarskis – paprastas idealistas, kuris savo išsišokimais priverčia jam jausti nuoširdžią simpatiją ir pagarbą už tai, ką jis daro. Tą patį galima pasakyti ir apie Šarlotę Field, kuri yra ne tik viena įtakingiausių moterų pasaulyje, bet dar ir žmogus, kuris giliai širdyje nori pagaliau atrasti laimę. Judviejų chemija priverčia ne vieną kartą šypsotis ir netgi jaudintis dėl jų būsimos ateities. O ateitis jų kartais atrodo labai miglota. Antraplanėse rolėse taip pat galima rasti iš ko pažvengti, bet, kaip dažnai būna komedijose, šie personažai yra skirti tik tam, kad paryškintų pagrindinio dueto svarbą.

Apibendrinant tai, ką pamačiau, galiu drąsiai teigti, jog tai buvo kol kas pati juokingiausia šių metų romantinė komedija. Panašiai jaučiausi prieš metus, kai kine išvydau labai šaunų kino projektą „Žaidimų naktis“. Tad, jeigu teiktų lyginti „Be šansų“ pagal gerumą, pasirinkčiau būtent anų metų filmą. Todėl, jeigu patinka Sethas Rogenas ir jo kūryba, mėgstat vulgarias, bet neperspaustas komedijas ir norite tiesiog smagiai praleisti laiką kino salėje, šis filmas yra skirtas kaip tik Jums.

Techninė juostos pusė

Daug šnekėti apie techninius komedijų niuansus nesinori, bet pagirti kūrėjus čia tikrai yra už ką. Pirmiausia – puikus operatoriaus darbas, kuris buvo taip puikiai pristatytas dėka greito montažo, jog kai kuriose scenose jis atrodė fenomenaliai vien dėl visokiausių kameros rakursų. Antra – muzika, kuri irgi privertė labai smagiai pasijusti peržiūros metu. Čia mes galėjome išgirsti Davido Bowie‘io „Modern Love“, DMX hitą „Ruff Ryders Anthem“, Bruce‘o Springsteeno „I‘m on Fire“, Franko Oceano „Moon River“, kelis Boyz II Men hitus bei aišku esminį filmo gabalą – „It Must Have Been Love“, kurį padovanojo Roxette.

Garso montažas ir vaizdo montažas be priekaištų. Filmas žiūrėjosi labai maloniai be jokių trikdžių tiek siužeto išdėstyme, tiek ir dėka pašalinių garsų, kurie karts nuo karto leido pasijusti lyg būtum visų įvykių epicentre.

Aktorių kolektyvinis darbas

Šiam filmui mano nuomone buvo parinktas išties nuostabus pagrindinių aktorių kolektyvas. Sethas Rogenas kaip visuomet sugeba prajuokinti vien savo buvimu ekrane. Turi jis kažką, kas tikrai priverčia kvatoti iš visų nesąmonių, kurias daro jo vaidinami personažai. O Charlize Theron, kuriai čia vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio vaidmenų karjeroje, priverčia dar kartą pamatyti jos komedinį potencialą. Už tai ją tikrai galima pagirti, nes šiame filme ji buvo nuostabi.

Antraplaniai aktoriai kaip Ice Cube‘o sūnus O‘Shea Jacksonas jaunesnysis, Alexanderis Skaarsgardas, June Diane Raphael, Bobas Odenkirkas ir užmaskuotas Andy‘is Serkisas irgi įnešė į šį filmą nemažai pozityvių akimirkų, kurios taip pat prisidėjo prie bendro šio kino projekto komiško pamato vystymo.

Verdiktas

„Be šansų“ – žavus savo nuoširdžiai pateikta istorija, juokingas dėl taikliai pristatytų vulgarių juokelių, kuriuos lydėjo ne ką mažiau absurdiškos scenos bei turintis tobulą dviejų pagrindinių aktorių Setho Rogeno ir Charlize Theron chemiją ekrane filmas, kuris be jokių abejonių pretenduoja į kiečiausios vasaros komedijos titulą.