Kūrė Driu ir sukūrė. Sportbačius, skirtus lakstyti debesimis. Kosminio dizaino ir sidabro spalvos buvo tie sportbačiai. Turėjo pakeisti piliečių požiūrį į avalynę. Bet piliečiai savo požiūrio keisti nenorėjo ir debesimis lakstyti nepageidavo. Jiems labiau patiko vaikščioti kieta Amerikos žeme. Todėl Driu apkrovė savo firmą neperkamais šedevrais ir ant savo sąžinės užsikrovė psichologinę beveik milijardo dolerių skolą. Tokia našta subtiliam jaunikaičio organizmui pasirodė aiškiai per sunki, todėl jis susikonstravo tokį agregatą – giljotinos ir charakiri aparato hibridą - bei nutarė palikti šį bjaurų pasaulį, kuris nesupranta sportbačių meno. Bet agregato bandymų metu suskambo telefonas, sesuo pranešė apie jų tėvo mirtį. Driu išjungė savo išradimą, užsimetė ant peties mėlyną tėvo mylimą kostiumą ir iškeliavo į paslaptingą Elizabettauno miestelį tvarkyti gedulingų reikalų.

Visa tai sužinosite gal per dešimtį minučių. Likusias dvi valandas režisierius C.Crowe („Džeris Magvairas“, „Per žingsnį nuo šlovės“, „Vanilinis dangus“) uždaro žiūrovus tame nuošaliame miestelyje, Elizabettaune, kuris įtartinai primena siaubukų maestro S.Kingo mėgstamus miestukus su tyliais jų monstrais. Bet kadangi šio filmo žanras yra romantinė komedija, monstrų jame nerasime. Rasime krūvą temų ir problemų. Jų tiek daug, jog atrodo, kad režisierius yra klaikiai pasiilgęs kino ir skuba papasakoti kiek įmanoma daugiau. O gal kito filmo jam vėl reikės laukti trejus metus... Taigi pamatysite istoriją apie meilę iš pirmo žvilgsnio, panagrinėsite tėvų ir sūnų santykius – Driu santykiaus su tėvelio pelenais, jo pusbrolis su savo sūneliu Samsonu, kuris moka ultragarsiškai spiegti. Dar bus pamąstymai apie santykius su gausia gimine, muilo operai tinkama tema apie tai, kad gyvenimas turi tokią bjaurią savybę pasibaigti tada, kai atrodo, kad jis tik prasideda. Šią temą labai sąmojingai ir graudžiai plėtoja Driu mamytė – aktorė S.Sarandon. Dar bus tema apie fatališką meilę muzikai, muzikinis laisvės paukštis su svylančia uodega ir daug visokių kitokių romantiškų ir komiškų dalykų.

Filmas – mozaika, sudėliota iš prisiminimų, žvilgsnių, juoko, ašarų, atskirų intermedijų ir visokių smulkmenų, kurios preciziškai sudėliotos į tik joms tinkamas vietas, iš kasdienybės gabaliukų ir puikių aktorių darbų. Visoje toje maišalynėje režisieriui yra svarbus kiekvienas veidas, kiekvienas žvilgsnis ir kiekviena frazė, jis priverčia žiūrovus tiesiog fiziškai dalyvauti šitame absurdo ir romantikos kupiname siužete. Todėl galima pamiršti, kad filmas turi bent tris finalus, tiesiog išsirinkti tinkamiausią. Kam tiks minėtasis laisvės vištos skrydis, lydimas pasiutusio roko, kas pasirinks meilės iš pirmo žvilgsnio kupinas romantiškosios herojės stiuardesės Kler (akt.Kirsten Dunst) akis, o kas su kilniu liūdesiu širdyje seks tėvelio pelenų barstymo ceremoniją. Ir apskritai, gal viskas, kas vyksta, yra masinė haliucinacija? Gal Driu prisismeigė savo virtuviniu peiliu ir dabar komoje mąsto, kad viskas galėtų būti taip – atskris Kler su dideliu lėktuvu ir parodys, kad gyventi verta. Kad milijardas yra svetimas, kad dar bus tų sportbačių, kad Amerika yra didelė ir graži... Ir visą tą dėlionę sulipdys fantastiško grožio garso takelis, ir galų gale skelbtoji romantinė komedija virs beveik egzistenciniu pamąstymu apie gyvenimo prasmę. Mielas, šiltas ir beprotiškas filmas, nuvejantis šalin visas tamsaus rudens depresijas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją