A. Hepburn niekuomet nebuvo sutikusi A. Frank, tačiau jiedvi gyveno tuo pat metu. Jos buvo tokio paties amžiaus, gyveno vos 90 kilometrų viena nuo kitos ir patyrė Vokietijos okupacijos Olandijoje siaubą, savo naujojoje knygoje „Dutch Girl: Audrey Hepburn and World War II“, kurios ištraukas gavo „People“, atkreipia dėmesį Robertas Matzenas.

Tiesa, vienu aspektu jų gyvenimas ir mirtis skyrėsi: Anne buvo žydė.

A. Hepburn užaugo Olandijoje čia penkerius metus trukusios Vokietijos okupacijos metu. Ji retai pasakodavo apie tuo metu šalį gaubusią tamsą, kuomet dėl bombardavimų buvo priversta gyventi rūsyje, dėl maisto trūkumo vos nemirė iš bado ir neteko savo mylimo dėdės Otto van Limburgo Stirumo. Jis buvo nacių režimo nepalaikęs valdininkas, kuriam 1942-ųjų rugpjūčio 15-ąją buvo įvykdyta mirties bausmė.

Anne Frank
Foto: Vida Press

Pasak R. Matzeno, A. Frank dienoraštį perskaičiusi žvaigždė buvo sukrėsta. „Pasižymėjau tą vietą, kai ji pasakojo: „Šiandien nušauti penki įkaitai“. Būtent tądien buvo nušautas mano dėdė. Šiuose vaiko žodžiuose perskaičiau apie tai, kas tūnojo ir tebėra mano viduje. Tas įkalintas vaikas išsamiai aprašė viską, ką aš patyriau ir jaučiau“, – vėliau kalbėjo A. Hepburn.

Kai prodiuseris ir režisierius George‘as Stevensas 1959-aisiais A. Frank dienoraštį pavertė filmu, Anne tėtis Otto Frankas, vienintelis išgyvenęs iš visos šeimos, paprašė A. Hepburn suvaidinti jo dukterį, kuri 1945-aisiais mirė nuo šiltinės Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje.

Tačiau A. Hepburn buvo tokia paveikta ir sukrėsta, kad šio vaidmens imtis nepajėgė. „Tai mane ir vėl sunaikino. Tiesiog negalėjau su tuo susidoroti. Jaučiausi taip, tarsi viskas būtų nutikę mano seseriai – juk ji buvo mano sielos sesuo“, – pasakojo aktorė.

Galiausiai A. Frank filme įkūnijo naujokė Millie Perkins, o filmas laimėjo tris iš aštuonių „Oskarų“, kuriems buvo nominuotas 1960-aisiais.

Gyvenimo pabaigoje A. Hepburn skaitydavo ištraukas iš A. Frank dienoraščio renginiuose, kuriuose buvo renkamos lėšos UNICEF. Knygos pratarmę parašęs aktorės sūnus Luca Dotti sako: „Karas ją išmokė nieko nepriimti kaip savaime suprantamo dalyko. Ji suvokė, kad viskas turi savo vertę. Jei išgyvenai karą, niekuomet to neužmirši“.