Apie ką mes čia…
Turėdama išvažiuoti iš visko aprūpinto Londono į Afriką, vienuolikmetė Mija net nenutuokė, jog seniausiame kontinente jos lauks pažintis su neįprastu draugu, liūtu Čarliu, kuris ne tik pakeis jos pasaulėžiūrą, bet ir privers leistis į didžiausią jos gyvenimo nuotykį.
Kūrinio turinys
Galima pasakyti, jog filmai apie žmogaus ir gyvūno draugystę nėra tokie reti kino teatrų repertuaruose, tačiau, kai kalba eina apie tokius pavojingus ir egzotinius gyvūnus kaip liūtai, visa tai netenka prasmės. Tokie filmai yra tikra retenybė, nes dažniausiai tokio pobūdžio nuotykiai kaip šis apsiriboja šunimis arba beždžionėmis. Bet, aišku, visuma tokiuose filmuose visuomet atrodo panašiai.
Juostos siužetinės linijos epicentre atsidūrusi mergaitė Mija ir jos naujas geriausias draugas liūtas Čarlis sugeba puikiai perteikti ekrane tikros draugystės pavyzdį. Tai yra nuoširdi, besąlygiška ir labai pavydėtina draugystė, kuri vėliau perauga į pagarbą.
Būtent į pagarbą, kurią liūtui jaučia Mija, kai jam pradeda grėsti pavojus. Todėl visas filmo veiksmas ir buvo kuriamas atsižvelgus į mergaitės ir jos augintinio santykius. Be jų nebūtų tokio nuotykio, kurį mums šiame filme pateikia juostos režisierius Gillesas de Maistre.
Be draugystės ir Mijos ryžto padėti savo draugui, filmas taip pat dovanoja ir labai aiškų suaugusių požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Tas skirtumas, kuris yra matomas per vaiko ir jo tėvų prizmę, yra toks ryškus, jog kartais galima tiesiog pasibaisėti suaugusių veiksmais, kurie nė iš tolo neprimena žmogiškumo. Bet čia, žinoma, reikia giliau kapstyti, nes tėvai beveik visuomet žino, kas yra geriausia jų atžalai.
Pats nuotykis, kuris priverčia laikyti kumščius dėl Mijos ir jos draugo liūto Čarlio, suteikia daug pozityvių akimirkų, o svarbiausia, lengvumo, kuris paperka visos juostos peržiūros metu. Tai itin šviesus, nuotaikingas ir toks europietiškai subtilus filmas, kuris kaip diena ir naktis skiriasi nuo iš Holivudo atkeliaujančių produkcijų. Ir tai gerai, nes reikia vaikus vestis ir į kitų šalių filmus, o ne vien amerikietiškus, kurie dažnai tik ir bukina jaunuosius kino lankytojus.
Daugiau išties nėra, ką čia pasakoti, nes juostos istorijos branduolys yra pagamintas pagal tą patį receptą, kuris jau daugelį metų džiugina tiek mažus, tiek ir juos į kiną atsivedusius suaugusius. Todėl jeigu patinka smagūs nuotykiai ir gražūs vaizdai bei pasakojimai apie tikrą draugystę, šis prancūzų filmas kaip tik Jums.
Techninė juostos pusė
Techniški filmo sprendimai irgi palieka gerą įspūdį. Tai ne su CGI nupieštas liūtas kaip pvz. studijos „Walt Disney“ pasaka „Narnijos Kronijos“, o tikras ir išdresuotas gyvūnas, kuris pridavė bendram filmo kontekstui natūralumo jausmą.
Tą patį natūralumą suteikia ir aplinka, kurioje buvo filmuota ši nepaprastai žavi istorija. Lygiai taip pat į akis krenta puikios dekoracijos, herojų kostiumai ir grimas.
Iš kitų aspektų, filmas pakeri lengvu garso takeliu, kurio muzikinės kompozicijos buvo puikiai įkomponuotos į rodomas scenas, o taip pat ir kameros darbas, kuris privertė pasijusti labai smagiai stebint saulėtus Afrikos vaizdus. Kai kurie iš jų atrodė kaip iš atviruko. Taip pat kokybę demonstravo vaizdo ir garso montažas, kurie nei vienai akimirkai nesutrukdė įsijausti į rodomą veiksmą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai, mano nuomone, pasidarbavo išties puikiai. Tiek Miją suvaidinusi Daniah de Villers, tiek ir jos mamą įkūnijusi Melanie Laurent, kurią žiūrovai puikiai prisimena iš Quentino Tarantino filmo „Negarbingi šunsnukiai“, pasidarbavo iš peties, sukurdamos chemiją ekrane. Jomis buvo galima nesunkiai patikėti, lyg tai iš tiesų būtų mama ir dukra. Langley‘is Kirkwoodas, atlikęs šeimos galvos Džono rolę, taip pat nepasišiukšlino.
Ir nors filmą teko žiūrėti dubliuotą lietuviškai, niekas nuo to nepasikeitė, nes įgarsinimas toks kokybiškas, kad buvo galima pajusti visų aktorių emocijas net ir per ant viršaus uždėtus balsus.
Verdiktas
„Mija ir baltasis liūtas“ – nuoširdžiai žavus ir į puikų nuotykį nuteikiantis prancūzų filmas visai šeimai, kuriame žiūrovams yra bandoma pateikti šiek tiek kitokios nei įprastai vaiko ir gyvūno draugystės pavyzdį. Prie viso to prisideda gražūs lyg iš atviruko atkeliavę Afrikos vaizdai, puiki muzika ir be galo kokybiška techninė pusė, kurios dėka juosta nenusileidžia net ir patiems geriausiems tokio pobūdžio Holivudiniams filmams.
Filmo anonsas:
