Apie ką mes čia...

Po tragiškos vikingų vado Stoiko mirties, sostą užėmęs jo sūnus Žagsulys ir toliau sėkmingai laisvina į piktavalių rankas pakliuvusius drakonus. Tačiau vieną dieną jam kelią pastoja nuožmus drakonų medžiotojas Grimelis, kuris gyvena vienu tikslu – išgaudyti ir išžudyti visus nakties siutus. Žagsuliui ir jo globojamam Bedančiui nelieka kitos išeities, kaip stoti į nelygią kovą dėl šviesesnio rytojaus sau ir nuo judviejų priklausantiems vikingams bei drakonams.

Kūrinio turinys

Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas trečiasis puikios 2010 metais pradėtos istorijos „Kaip prisijaukinti drakoną" akordas pagaliau pasiekė ir mūsų šalies kino teatrus.

Pirmosios dvi dalys, kurias sukūrė ilgametis studijos „DreamWorks Animation" animatorius Denas DeBloisas, buvo ne tik nuostabiai nupiešti filmai, bet ir stebino puikiais pasakojimų vystymo būdais ir gilesniais vienos ar kitos itin aktualios kiekvienam žmogui temos apsvarstymais. Dėl to šias juostas pamilo ne tik vaikai, bet ir paaugliai bei vyresni kino lankytojai, kurie sugebėjo pažvelgti į rodomą vaizdą iš suaugusio žmogaus perspektyvos.

Trečiasis filmas yra toks pats, kaip ir prieš jį pasirodžiusios dalys, dėl ko galima tik džiūgauti. O džiūgauti tikrai yra dėl ko, nes mes visi puikiai žinome, jog trečiosios dalys dažnai būna arba prastesnės, arba nesugebančios pasiūlyti nieko naujo į kiną atėjusiems animacinio žanro gerbėjams. Bet tik ne šįkart. Čia pateikiama ne tik labai jausminga istorija, bet dar ir naujas siužetinis posūkis, kuris nukreipia visą dėmesį ne į pagrindinį herojų, o į jo augintinį drakoną. Taigi, Žagsulys atsiduria antrajame plane, o į pirmąjį išeina Bedantis, kuris pagaliau sutinka savo gyvenimo meilę.

Tačiau tik nepagalvokite, kad tai yra vien pasakojimas apie meilę ir būdus ją pasiekti. Tikrai ne. Tai yra filmas, kuriame meilė sugeba parodyti kelias šį jausmą patyrusio veikėjo būsenas, o taip pat, kaip šis jausmas sugeba prisidėti prie beribės draugystės, kurią taip puoselėja Žagsulys su Bedančiu. Tai yra bene gražiausias ir nuoširdžiausias šiais metais kine matytas filmas, kuris, manau, privers susigraudinti ne vieną iš mūsų. Bent jau aš tikrai sugebėjau nubraukti kelias nuoširdžias ašaras stebint taip jausmingai pateiktus šių dviejų bičiulių naujus draugystės ir ištikimybės išbandymus.

Pagrindiniai filmuko herojai, kurie mus lydi nuo pat pirmosios dalies, taip pat nėra nustumiami į šoną. Jie paaugo, subrendo, bet išliko ir tokie pat žavūs, kokie buvo 2010 metų juostoje. Todėl humoro juostoje netrūksta ir jis yra įvairus: absurdiškas, sarkastiškas ir netgi labai primityvus ar intelektualiai pateiktas. Toks mišinys neleidžia nei akimirkai nuobodžiauti.

Nauji personažai taip pat neblogi. Dienos siutas, kuris įkrito giliai į širdį Bedančiui, visą filmo rodymo laiką sugebėjo sukurti pakankamai paslaptingos drakonės įvaizdį, bet tai netrukdė, nes kuo didesnė paslaptis, tuo labiau norisi ją atskleisti. Gaila, kad to paties negaliu pasakyti apie pagrindinį trečiosios dalies antagonistą. Jis buvo lygiai toks pats, kaip ir antrosios dalies priešas, vedamas vieno tikslo – sugauti ir nužudyti drakonus. Tik anas dar turėjo motyvą, nes buvo nukentėjęs nuo skraidančių padarų, kai tuo tarpu šis tą darė tik dėl asmeninio malonumo ir be jokio aukštesnio tikslo.

Patiko man ir tai, jog pagaliau buvo pasiekta nauja žemė, kurioje bandė įsikurti vikingai ir jų drakonai. Tai uždaras ir paslėptas pasaulis, kuris savo grožiu prilygsta netgi pačiai Pandoros planetai, kurią galėjome išvysti Jameso Camerono režisuotame „Įsikūnijime". Nauji pasauliai, žinoma, atskleidė daugiau detalių ir apie pačius drakonus bei jų šeimininkus vikingus, su kuriais mes esame susipažinę jau beveik dešimtmetį. Labai gerai, kad filmo kūrėjai nestovėjo vietoje ir panoro mums suteikti naujos informacijos ir tuo pačiu praturtinti jau turimą žvilgsnį į nuostabų „Kaip prisijaukinti drakoną" pasaulį.

Pasibaigus filmui ir apmąsčius visą tai, ką teko pamatyti jame, drąsiai teigiu, jog tai yra viena geriausių iš mano matytų kino frančizių, kurios istorija šioje dalyje buvo labai logiškai baigta. Todėl tikiuosi, kad jei studija „DreamWorks Animation" nuspręs toliau vystyti šią istoriją, jie nelies šių trijų filmų, o tiesiog susitelks į antraplanius herojus, kurdami šalutinius projektus apie juos, nes tai, kas turi pradžią, turi turėti ir logišką pabaigą, o čia pabaiga yra išties verta „Oskaro".

Techninė juostos pusė

Visas šios trilogijos grožis slypi jo pasirinktame animacijos dizaine. Drakonai yra spalvingi ir nestandartinio sudėjimo, o žmonės stereotipiškai vaizduoja vikingus ir jų gyvenimo būdą. Jau nekalbu apie vietas, kuriose vyksta pagrindinis kiekvienos dalies veiksmas. Šiame filme niekas nepasikeičia. Vizualiai filmas labai patrauklus ir žavintis nuo pat pirmųjų minučių savo itin kruopščiai nupiešta animacija.

Taip pat iš techninių niuansų verta paminėti vis dar daug emocijų bendram pasakojimui suteikiantį nuotaikingą ir nuotykio energiją skleidžiantį garso takelį, kokybiškai sumontuotą vaizdą ir, aišku, puikų garso montažą.

Aktorių kolektyvinis darbas

Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, veikėjai yra puikiai ir emocionaliai įgarsinti dėka tokių žymių Holivudo aktorių kaip Cate Blanchett, Gerardas Butleris, Jonah Hillas, Jay'us Baruchelis, F. Murray'us Abrahamas, Kristen Wiig, Kitas Haringtonas ir kt. Tikiuosi, kad ir lietuviškai dubliuota versija paliks gerą įspūdį, kokį man paliko originalas.

Verdiktas

„Kaip prisijaukinti slibiną 3" – labai emocionalus ir itin grakščiai pateiktas didingos animacinės trilogijos finalas, kuris, kaip ir ankstesnės dalys, žavi savo puikiai perteiktomis draugystės ir meilės temomis, įtraukia dėl įdomiai vystomos istorijos, sudomina nepaviršutiniškai išvystytais personažais ir aišku nuo pat pirmųjų akimirkų iki pat pabaigos sugeba dėka savo magiškai atrodančios techninės pusės sukurti tikrą magiją ekrane.