Apie ką mes čia…

Po lėktuvo avarijos Arktyje likęs gyvas pilotas Overgardas visais įmanomais būdais bando neprarasti vilties, kad visai netrukus jį kas nors išgelbės. Ir kai jau atrodė, kad nieko jis nesulauks, horizonte pasirodė į pagalbos šauksmą skriejantis sraigtasparnis. Tačiau ir tas sudūžta į šipulius. Overgardui nelieka nieko kito, kaip pasimelsti už save ir iš sraigtasparnio ištrauktos sužalotos moters likimą.

Kūrinio turinys

Išgyvenimo temos trileriai ar dramos, kuriuose žmogus privalo stoti akis į akį su žiauria gamta ar kitais žmogui nepavaldžiais reiškiniais, dažniausiai labai gerai sugeba prikaustyti prie ekranų žiūrovus ir iki pat pabaigos nepaleisti jų dėmesio. Tai išties neišsenkanti tema, kurią galima pateikti iš įvairiausių perspektyvų, todėl visiškai neturėtų stebinti tas faktas, kad kiekvienais metais kino ekranuose galima pamatyti vieną ar kitą tokio pobūdžio projektą.

Vienu iš tokio stiliaus filmų akcentu dažniausiai tampa vieno žmogaus bandymas išsikapstyti iš nepavydėtinos situacijos, į kurią jis pateko dėl savo kaltės arba dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nors būna atvejų, kai ir grupelei drąsuolių tenka susidurti su mirtinu pavojumi. Vienaip ar kitaip, tokios istorijos gniaužia kvapą ir leidžia susimąstyti, kokie gi mes esame maži, palyginus su gamta ir joje slypinčiomis grėsmėmis. Ir šis filmas nėra išimtis.

Debiutinės režisieriaus Joe Penna juostos pasakojimo principas yra labai paprastas – išlikti gyvam bet kokia kaina. Ir būtent taip bando elgtis pagrindinis filmo herojus Overgardas, ant kurio pečių ir yra velkamas įtampos nestokojantis siužetas. Vienu momentu filmo siužeto eiga priverčia net krūptelti nuo visiškos nevilties.

Visos situacijos, į kurias patenka Overgardas, atrodo labai tikroviškai ir baisiai, žiūrint į jas ne kartą esi priverstas susimąstyti, o kaip gi tu elgtumeisi vienu ar kitu atveju?

Mano nuomone, čia netgi ir patys drąsiausi palūžtų, nes kovoti su gamta yra beviltiška. Kitas reikalas – tikėjimas, kuris ir neleidžia atsidurti visiškoje neviltyje, o priverčia susiimti ir eiti toliau. Tik ar daug kas iš mūsų galėtų išlaikyti šaltus nervus žinant, kad su kiekviena sekunde artėja mirtis? Klausimas, kuris niekada neturės tinkamo atsakymo, kol žmogus savo kailiu nepatirs to, ką patyrė šios juostos herojus.

Ir nors nepasakyčiau, kad veiksmas filme yra dinamiškai sukaltas, bet jis išties priverčia jausti didžiulę įtampą, kas yra labai gerai norint išlaikyti žiūrovo dėmesį. Iki pat finalo neaišku, kaip pasibaigs ši istorija, todėl tenka tik jaudintis dėl rodomų vaizdų ir sirgti už tai, kad Overgardas būtų išgelbėtas.

Po pamatyto filmo galėčiau teigti, jog tai, mano nuomone, buvo vienas tikroviškiausių ir išties kraupių išgyvenimo temos trilerių, kuris iki pat finalo neleido atitraukti nuo ekrano akių. Todėl drąsiai rekomenduoju jį ne tik stiprių nervų žiūrovams, bet ir tiems, kurie nepabūgo pažiūrėti tokias puikiais juostas kaip „Išlikę gyvi“, „127 valandos“, „Sniegynų įkaitai“, „Hju Glaso legenda“, „Gelmėje“ ar „Džiunglės“.

Techninė juostos pusė

Norėdama kuo natūraliau pateikti juostoje vystomą veiksmą, filmavimo grupė surizikavo ir viską nufilmavo gamtoje, o ne kaip dažnai būna holivudiniuose filmuose – specialiuose paviljonuose su žaliu ekranu. Vien dėl to galima jausti didžiulę pagarbą filmo kūrėjams, kuriems ne tik pavyko puikiai perteikti visą gamtos pranašumą prieš žmogų, bet dar ir labai išvaizdžiai pateikti šią jaudinančią istoriją.

Kameros darbas nuostabus ir reikiamuose momentuose įtampą sukuriantis garso takelis, kokybiškas vaizdo montažas ir galingas garsas paveikia taip stipriai, jog žiūrint šį filmą jautiesi lyg jame dalyvaudamas. Todėl techninei filmo pusei jokių priekaištų neturiu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Vieno aktoriaus šou!!! Taip būtų galima pavadinti šį nuostabų ir labai dramatišką išgyvenimo trilerį, kuriame talentingojo danų aktoriaus Madso Mikkelseno įkūnytas personažas bando nepalūžti atsidūręs išties nepavydėtinose sąlygose. Tai ne vien tik puiki vaidyba, tai ir didelis atsidavimas savo vaidmeniui, kuris veža siužetą visą filmo rodymo laiką. Bravo, bravo ir dar kartą bravo!

Be jokių abejonių, šį dar vieną aktoriaus triumfą drąsiai galima statyti šalia tokių įsimintinų vaidmenų, kuriuos jis atliko seriale „Hanibalas“, dramoje „Medžioklė“, juodoje komedijoje „Vyrai ir viščiukai“, vienoje geriausių „Bondiados“ dalyje „Kazino Royale“, šmaikščiame „Adomo obuoliai“ ir brutaliame vikingų epe „Artėjanti Valhala“.

Verdiktas

„Arktis. Įkalinti ledynuose“ – kraują stingdantis, tikroviškas ir įtampos nestokojantis išgyvenimo trileris, kuris ne tik tobulai parodo, kokie mes esame menki prieš gamtą, bet dar ir stebina nepriekaištinga vieno aktoriaus Madso Mikkelseno vaidyba.

Filmo anonsas: