Prisiminkime. Du nusmurgėliai (Tomas Waitsas ir Johnas Lurie) bei nemokantis anglų kalbos italas (Roberto Benigni) bėga iš kalėjimo „Teisingumo sugadintuose“ (Down By Law) (1986). Filme „Naktis žemėje“ (Night On Earth) (1992) vienu metu penkiuose miestuose važinėja taksi ir kamera fiksuoja jos nuotykius keliomis kalbomis. Johnny Deppas trankosi su indėnu Nobody (Nieku) ieškodamas mirties vesterne „Numirėlis“ (Dead Man) (1996). Juodaodis samurajus mosuoja kardu mafijai pasmakrėje ir kalbasi per pašto balandžius „Šunyje vaiduoklyje“ (Ghost Dong: The Way Of Samurai) (2002). Pagaliau keisdamas kavos ir cigarečių padėtis jis kuria neįtikėtinas poras „Kavoje ir cigaretėse“ (Coffe & Cigarettes) (2004).
Tai – kadrai, nesukeliantys amnezijos, jie – kino istorija. Visi iš tos pačios akies. Jarmuscho filmuose poezija maišosi su gatvės kalba, o absurdiškas tarptautiškumas tampa visiems suprantamas vien iš linktelėjimų. Jis ieško socialinių neatitikimų ir randa juos ten, kur niekas nesitikėjo. RZA kalbasi su Billu „Ghostbusttin Muthafucka“ Murray, o Forrestas Whitakeris nušauna repuojantį cosa nostra senelį.
„Sulaužytose gėlėse“ viskas pasimeta tarp žanrų. Režisierius pripažįsta, kad tai ir buvęs jo tikslas. Jis toks visada – nekuria lengvai klasifikuojamo kino. Donas ieškos netikėtai atkeliavusio laiško apie galbūt egzistuojantį jo devyniolikmetį sūnų autorės. Tai ji? Ar ji? O gal ji? Tai – ieškojimo filmas kelyje su komedijos ir nostalgijos dozėmis.
Šešiolikos metų gimtadienio proga senelė Jimui įteikė Marcelio Prousto knygą. Septyniolikos jis pabėgo kurti filmų. Ačiū senelei.
Nebandyk pamiršti, kad lapkričio 16 dieną su žurnalo „Pravda" „kuponu“ „Sulaužytas gėles“ galėsi žiūrėti vos už niekingus 8 Lt. Tai galioja visiems tos dienos „Coca Cola Plaza“ kino teatre rodomiems seansams.
