Apie ką mes čia…
Kažkur aukštai snieguotuose kalnuose sau ramiai ir nerūpestingai gyvena Ječių bendruomenė. Tačiau vieną dieną jų nepriekaištingai atrodančią idilę sudrumsčia vietinis nevykėlis Migas, kuris papasakoja visiems, jog susidūrė su tuo, kas pasak Ječių neegzistuoja – žmogumi.
Kūrinio turinys
Šiais metais gerus animacinius filmus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Įsimintiniausiais ir maloniausiais akims tapo nuostabi studijos „Pixar“ superherojų temos juosta „Nerealieji 2“ bei subtili Weso Andersono pasaka „Šunų sala“. Nėra jokių abejonių, kad abu šie filmai varžysis dėl geriausio titulo būsimoje „Oskarų“ ceremonijoje. Ir tai tikrai džiugina. Tiesa, dar buvo ir plastelininis absurdo teatras su juosta „Dagas iš akmens amžiaus“, kuri ne taip sužavėjo masinį žiūrovą kaip studijos „Pixar“ projektas, bet visumoje buvo smagiu potyriu kino salėje.
Tačiau kas dėl kitų juostų? Negi per dešimt mėnesių mes turėjo tenkintis trimis gerais filmukais, kai tuo tarpu kiti palikdavo ne itin gerus įspūdžius? Matyt, kad taip. Netgi dviejų smagių dalių filmukas „Monstrų viešbutis“ nepateisino lūkesčių su trečia dalimi, kuri, beje, tapo finansiškai sėkmingiausia visoje šios „Sony“ studijos kuruotoje trilogijoje. Tai ką jau kalbėti apie kitus projektus?
Todėl po tokių neišvaizdžių animaciniams kino projektams metų didelės viltys buvo sutelktos rudeniui, kuris turėjo iššauti su solidžiai atrodančiais filmais kaip „Grinčas“, „Žmogus voras“ ir „Drąsusis elniukas Eliotas“. Bet kol šios juostos dar keliauja iki mūsų kino teatrų, sustokime ties naujuoju studijos „Warner Bros.“ animaciniu filmuku.
Hitu tapusį „Monstrų viešbutį“ buvau paminėjęs ne šiaip sau. Su juo man ir asocijuojasi „Mažosios pėdos“ pasakojimo struktūra. Todėl kalbėti apie kažkokias naujoves čia tikrai neįmanoma, nes visa tai, tik gal šiek tiek kitokiu kampu, mums buvo pristatyta dar 2012 metais Genndy Tartakovsky filme.
Abu filmukai demonstruoja žmogaus susidūrimą su paslaptingomis mitinėmis pabaisomis, tik iš tų pabaisų matomos perspektyvos. Bet, žinote, tai visiškai netrikdo. Kiekviename filme galima rasti savų pliusų ir minusų. Svarbiausia, kad juosta nuo pradžios iki galo laikytų tą patį tempą ir teiktų smagią pramogą. Ir su šia užduotimi nieko naujo negalintis žiūrovams pasiūlyti režisieriaus Kare‘io Kirkpatricko filmukas susitvarko.
Filme yra nagrinėjamos kelios pakankamai svarbios ir labai aktualios mums visiems temos – meilė, draugystė ir tolerancija. Meilė, o tiksliau romantinis susižavėjimas, čia pateikiamas iš pakankamai natūralios perspektyvos, nes tos situacijos, į kurias pakliūva Jetis Migas, gali daugeliui priminti save. Bet ar taip turi atrodyti šis jausmas? Manau, kad ne. Gail,a negaliu atskleisti mano aptartos situacijos ir priežasties, nes tai būtų lygu „spoileriams“.
Draugystei irgi yra skiriama nemažai ekraninio laiko. Ir čia mano nuomone buvo stipriausia šio filmo dalis. Žinoma, galima interpretuoti įvairiai Ječio ir žmogaus draugiškus santykius, bet vienas aspektas yra aiškus – šioje temoje buvo puikiai apibrėžta tolerancija. Jeigu esi kitokio charakterio, jeigu nepritampi prie daugumos ir tavo išvaizda skiriasi, tu tampi visišku nepritapėliu ir patyčių objektu.
Be pamokančio turinio, filmukas siūlo ir smagius, nors kažkiek nuvalkiotus herojų dialogus, šik tiek sodraus ir paprasto humoro, savo vietoje nenuilstantį veiksmą ir neblogus herojus. Tiesa, pastarieji neužsiliks ilgai atmintyje kaip kokia nors Nerealiųjų šeimyna ar ledynmečio eros draugužiai su voveriuku Skratu priešaky. Bet bent jau personažai čia tikrai neerzina savo buvimu kaip dažnai būna animaciniuose filmuose, kurie atkeliauja tiesiai iš Europos žemyno.
Nedaugžodžiaujant, galėčiau teigti, jog „Mažoji pėda“ yra pakankamai smagus ir dėmesio vertas animacinis filmas, kurį verta pasižiūrėti kine. Svarbiausia nesitikėti stebuklų ir peržiūra taps žymiai malonesnė.
Techninė juostos pusė
Animacijos piešimas man šiek tiek priminė prieš dešimt metų kino ekranuose karaliavusius filmukus „Anapus tvoros“, kurį ir režisavo šios juostos kūrėjas, „Medžioklės sezonas atidarytas“, „Namas monstras“, „Boltas“ ir, žinoma, „Ledynmetis“. Bet tai nėra blogai. Animacija graži, spalvinga ir joje matome nemažai detalėms skirto dėmesio.
Iš kitų techninės pusės aspektų galima paminėti tikrai smagų garso takeli, labai vientisą siužetinę liniją, kuri būtų neįmanoma be gero vaizdo montažo, ir, žinoma, garso montažą, leidusį pasinerti savo natūraliai sustiprintais garsais į užsnigtą Ječių gyvenvietę.
Aktorių kolektyvinis darbas
Galėčiau teigti, jog lietuviškas filmuko įgarsinimas mane maloniai nustebino dėl savo kokybės. Buvo tikrai malonu ausims girdėti profesionaliai atliktą darbą.
Tačiau, nors ir kaip smagiai juosta susižiūrėjo su lietuvišku dubliažu, tai visgi ne originalas, kuriame personažams savo balsus paskolino Chaningas Tatumas, Commonas, Zendaya, Jamesas Cordenas, Danny‘is DeVito‘as ir LeBronas Jamesas.
Verdiktas
„Mažoji pėda“ – labai paprastas savo siužetu, bet pakankamai gražus išore animacinis filmukas, kuriame neblogai gvildenamos kelios itin aktualios mums visiems temos – pradedant draugyste ir užbaigiant tolerancija vienas kitam.
Filmo anonsas:
