Gimusi Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, Christa ankstyvąsias vaikystės dienas praleido girdėdama lėktuvų ūžesius ir bombų sprogdinamus namus. 6-ojo dešimtmečio viduryje Nico pradėjo modelio karjerą ir jau 17-kos metų dirbo tokiems mados namams kaip „Coco Chanel“, rašoma filmo platintojų pranešime spaudai.

Atsibodusią modelio karjerą atlikėja pakeitė aktoryste. Pakviesta į italų režisieriaus Frederico Fellini filmavimo aikštelę, Nico sužavėjo režisierių, kuris jai skyrė mažą vaidmenį savo filme „Saldus gyvenimas“ (La Dolce Vita, 1960).

Geriausiai Nico žinoma kaip viena iš Andy Warholo mūzų, nusifilmavusi keliuose jo eksperimentiniuose filmuose ir prisidėjusi prie debiutinio „The Velvet Underground“ albumo „The Velvet Underground ir Nico“ (1967). Kaip teigia dainininkė, jos tikrasis gyvenimas prasidėjo po patirties su grupe. Tuomet Nico pradėjo ieškoti savo balso ir atsiskyrė nuo Andy Warholo ir „Fabriko“.

„Nico, 1988“ – tai filmas ne apie tragišką grožį praradusios dainininkės likimą, bet bandymas suprasti, kodėl ji taip įnirtingai stengėsi nusikratyti ją supusių etikečių. Nico patiko, kai žmonės ją vadino baisia – tuomet ji jautėsi esanti ne vien mūza, o tikra kūrėja ir atlikėja.

Filmas apie išskirtinę asmenybę „Nico, 1988“ kinuose nuo spalio 26 d.