Apie ką mes čia…

Daugybę nutrūktgalviškų nuotykių kartu su savo ištikimiausiais draugais Šimtamylioje girioje patyręs Jonukas užaugo. Dabar jis turi šeimą, nedidelius namus Anglijos sostinėje, darbą, kuris verčia jį jaustis blogai, bei krūvą suaugusiems žmonėms būdingų rūpesčių. Tačiau, vieną dieną viskas kardinaliai pasikeičia, kai Į Londoną atvyksta jo senas bičiulis Mikė Pūkuotukas.

Kūrinio turinys

Žymiausias literatūrinis meškinas Mikė Pūkuotukas, kurį 1924 metais visam pasauliui pristatė rašytojas Alanas Alexanderis Milne‘as, jau ne kartą buvo adaptuotas tiek televizijai, tiek ir dideliam ekranui. Populiariausiomis šio medų mėgstančio meškiuko nuotykių ekranizacijomis tapo Sovietų Sąjungoje 1969 metais išleistas pilnametražis filmukas bei 1988 metais pradėtas rodyti studijos „Walt Disney“ serialas. Matyt todėl šiam veikėjui tiek mano amžiaus žmonės, tiek ir vyresni jaučia nemenką nostalgiją.

Ir nors šis veikėjas labiausiai yra tapatinamas su animacija, visgi paskutiniu jo pasirodymu kine tapo 2017 metų vaidybinė drama „Lik sveikas, Kristoferi Robinai“, kurioje buvo atskleista Mikės atsiradimo istorija. Mano paminėto filmo metu žiūrovams buvo pateiktas rimtas žvilgsnis į rašytojo ir jį įkvėpusio sūnaus santykius, kurie nebuvo tokie jau paprasti. Tačiau, nors ir koks tai buvo geras filmas, visgi tai nebuvo juosta apie tuos nuotykius, kuriais mes galėjome mėgautis vaikystėje per televiziją.

Perskaičius literatūrinį kūrinį ir pasižiūrėjus jau pasirodžiusius animacinius projektus galima būtų pasakyti, jog nieko naujo šioje įkvepiančioje meškiuko ir jo geriausio draugo Jonuko istorijoje negalima sugalvoti. Bet studija „Walt Disney“ pagalvojo kitaip ir nusprendė vaidybiniame filme mums parodyti, kaip atrodytų šių dviejų herojų ateitis po trisdešimties metų.

Juosta prasideda su paaiškinimais kas yra Jonukas ir Mikė su draugais, todėl vedantis vaiką, kuris ničnieko nežino apie šiuos personažus, nereikia pergyventi, nes filmo kūrėjai pasistengė labai glaustai papasakoti kas jie tokie ir kokie nuotykiai juos sieja. Ir tai pakeri, nes tampa akivaizdu, jog kuriant šią juostą buvo galvojama apie žiūrovą.

O buvo galvojama ne tik apie jaunąjį kino mylėtoją, bet ir vyresnius žmones, kuriems šis filmas leis priminti save. Nes kaip ten bebūtų, bet tai nėra istorija apie kažkokius tai nuotykius Šimtamilioje girioje, o apie gyvenimo prasmę ir džiaugsmą, kurį gali sukelti net ir pati menkiausia smulkmena.

Visas filmo veiksmas sukasi aplink pagrindinį herojų Jonuką, kuris nesijaučia laimingas. Toks psichologinis šio personažo portretas labai gerai atskleidžia rimtas vidurio amžiaus krizės pasekmes, kurios ištinka gyvenimo spalvas praradusius žmones. Ir kad jis atsiskleistų, jam tam padėdavo Mikė Pūkuotukas su savo draugais. Jų elementarūs ir paprasti retoriniai klausimai Jonukui leisdavo susimąstyti apie tai, kas mus daro laimingais. Todėl nenuostabu, jog į tokius egzistencinius klausimus kaip kodėl, kam, kur ir kada gaunami itin protingi ir verčiantys apmąstyti gyvenimą atsakymai, kuriuos supras ir vaikai.

Be Jonuko, filme taip pat nemažai ekraninio laiko gauna Šimtamylios girios gyventojai – Tigras, Paršelis, Asilas, Pelėda ir Triušis su Kengūromis. Visi jie filme buvo pristatyti lygiai taip pat, kaip ir knygos puslapiuose. Galbūt tik jų estetinis pateikimas gali šiek tiek sudrumsti ramybę, nes kartais atrodo, kad jie yra išlindę ne iš pasakos puslapių, o kažkokio siaubo filmo, kuriame kiekvienas iš jų yra atsakingas už kažką košmariško. Bet, atmetus šitą aspektą, šie personažai leidžia smagiai praleisti laiką kino salėje.

Filme taip pat netrūksta ir elementarios šeimos santykių idilės, kurią sukuria Jonukas su savo žmona ir dukra. Nusivylimai, dukros kaprizai, noras būti mylimu ir pagarbos jausmas vienas kitam taip pat tapo neatsiejama šios juostos tema, kurią galima būtų gvildenti valandų valandas. Bet ji čia buvo tik kaip fonas, norint parodyti kas būna su žmonėmis, kai jie atsisako to, kas kažkada jiems teikė laimę.

Humoro juostoje yra ir jis nėra toks primityvus, o labiau naivus ir labai nuoširdžiai išreikštas. Dėl to matyt ir peržiūra neprailgsta, kai matai išties juokingas ir paprastas situacijas, į kurias kiekvienas iš mūsų gali pakliūti.

Nedaugžodžiaujant, nes nesinori man kažkaip sugadinti Jums peržiūros išpasakojant visus įdomius šio filmo aspektus, norėčiau parekomenduoti jį pasižiūrėti kiekvienam kiną lankančiam žmogui. Vaikai čia ras tai, kas jiems tikrai patiks, o suaugę galės per savo prizmę įsigilinti į rimtas problemas, kurias šiame filme nagrinėja režisierius Marcas Forsteris.

Techninė juostos pusė

Techniškai man filmas patiko dėl kelių priežasčių. Pirmoji – puikiai parinkta spalvų paletė, kuri keičiasi nuo filme pateikiamos nuotaikos. Nors, tiesą sakant, vaizdas kartais atrodo kaip per gerai apdorotą „Instagram“ filtrą. Bet, bala nematė. Taip pat pagirčiau ir žmones, kurie dirbo ties specialiaisiais filmo efektais. Efektai šiame filme buvo skirti pliušinių gyvūnų prikėlimui ekrane ir, mano nuomone, tai buvo tikrai kokybiškai atliktas darbas. Garso ir vaizdo montažas tvarkingas.

Kiti techninės dalies niuansai taip pat džiugina akis ir ausis. Garso takelis suteikia ir dramatizmo, ir nuotykio pojūtį, o operatorius savo kameros manevrais kartais sukeldavo sąmyšį, jog buvo galima pasijaust lyg kokiame nors siaubo filme. Žinoma, kelioms akimirkoms, nes kitaip vaikams būtų labai nejauku. Patiko man ir kruopščios dekoracijos, kurios perteikė rodomą laikotarpį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinį vaidmenį filme atlikęs Ewanas McGregoras pasistengė kuo įmanoma vaizdingiau suvaidinti Jonuką, kurio gyvenimas atrodo nekaip. Gera vaidyba ir geras įsijautimas į rolę, kuri pareikalavo ir tam tikro talento vaidinant su lėlėmis.

Antraplanėse rolėse pasirodė Hayley Atweel, įkūnijusi Jonuko žmoną Eveliną, Bronte Carmichael, suvaidinusi Jonuko dukrą, bei Markas Gatissas, atlikęs nepakenčiamo Jonuko šefo Gileso rolę. Visi susidorojo su savo vaidmenimis gerai, tik jų ekraninis laikas buvo pakankamai ribotas.

Verdiktas

„Jonukas“ – akims ir ausims maloni drama su pasakos elementais, kurioje pakankamai dažnai iškeliami labai rimti klausimai, susiję su gyvenimo prasme ir asmenine laime. Visa tai yra įvyniojama į lengvai sukramtomą ir vizualiai gražų turinį, kurį supras net ir patys mažiausi kino teatrų lankytojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją