Apie ką mes čia…
Visa gyvenimą norėjęs būti kažkuo, Tedis Volkeris turi viską, ko norėjo – prabangią mašiną, nuostabius apartamentus, gerą darbą ir gražuolę merginą, kuri jį dievina. Tačiau vieną dieną įvyksta tai, ko Tedis mažiausiai tikėjosi – jis per savo žioplumą praranda darbą.
Žinoma, Tedis nepasimeta. Jis gauna puikų pasiūlymą iš savo geriausio draugo Marvino dirbti jo įmonėje. Viskas kaip ir būtų gerai, jeigu ne viena mažytė smulkmena – Tedis neturi vidurinės mokyklos atestato, kuris jam leistų imtis naujos veikslo. Todėl, neturėdamas kitos išeities, jis nusprendžia grįžti į mokyklą ir užbaigti tai, ką buvo pradėjęs prieš dešimt metų.
Kūrinio turinys
Režisierius Malcolmas D. Lee – pakankamai specifinis kino kūrėjas, kuris lygiai taip pat, kaip ir koks nors Tyleris Perry‘is, Spike‘as Lee ar Ryanas Coogleris režisuoja filmus skirtus vienai etninei žmonių grupei. Ir čia nėra joks rasistinis pastebėjimas, o tiesiog normalus faktas, nes pagal statistiką, didesnę mano paminėtų režisierių filmų auditorijos dalį sudaro juodaodžiai.
Todėl kartais žiūrėti filmus, kuriuose dominuoja kitos rasės žmonės, yra sunku, nes dažnai galima nesuprasti juokelių ar tam tikrų siužetinės linijos vingių, kurie yra pritaikyti prie vienos ar kitos situacijos, susijusios su šių žmonių pasaulėžiūra ir gyvenimo būdu.
Maniau, kad ir šis naujas Malcolmo D. Lee filmas bus panašus į jo ankstesnius darbus, kurie nebuvo tokie blogi. Ypač gerą įspūdį padarė paskutinis jo režisūrinis projektas „Merginų išvyka“, kuris privertė ne vieną kartą kvatoti iš kuriozinių pagrindinių herojų situacijų. Tačiau klydau. Tai yra labai primityvus ir jau ne kartą matytos siužetinės linijos perteikimas, kuri savo ruožtu nėra tokia ir bloga. Žinoma, tik su ta sąlyga, jeigu filmą priimti kaip penktadienio vakarui skirtą lengvą atpalaidavimo būdą.
Visas dėmesys šioje juostoje yra skirtas pagrindiniam herojui Tedžiui, kurio nuostabiai atrodantis gyvenimas sugriūva tą pačią akimirką, kai jis savo darbo vietoje pasielgia labai neatsakingai. Tik tai, kad viskas šiame filme sukasi aplink Tedį, nestebina. Vienu iš filmo scenaristų tapo pagrindinį filmo veikėją įkūnijęs komikas Kevinas Hartas, kuris pastaraisiais metais vis dažniau lenda į ekraną. Ir nors kaip jis norėjo savo personažui priduoti žmogiškumo ir kitų savybių, kurios galėtų sudominti žiūrovą, jam tai nepavyko. O nepavyko todėl, jog visi kiti antraplaniai personažai atrodė nepalyginamai smagiau už jį.
Matyt todėl ir norėčiau aptarti tuos kitus herojus, dėka kurių filmo peržiūra neprailgsta, o ne beveik visos juostos metu savo nejuokingas grimasas demonstruojantį Tedį.
Pirmasis iš Vakarinės mokyklos nevykėlių šutvės ir mano nuomone pats kiečiausias filmo herojus buvo Džeilenas, kurio požiūris į technologijas privertė ne kartą nusišypsoti. Nesakau, kad jo frazės buvo kažkokios genialios, bet jų pateikimas tikrai buvo pakankamai geras ir neblogai įterptas į bendrą pasakojimo kontekstą. Taip pat įsimintu personažu galima pavadinti mokytoją Kerę, kuri pakerėjo dėl savo stipraus charakterio ir ne skystablauzdžiams skirtų mokymo metodų.
Humoristinė filmo dalis taip pat susidėjo iš visiškai protu nesuvokiamų „Big Maco“ išdaigų ir neadekvačių Teresos poelgių. Nors abu šie filmo personažai glumina, bet tuo pačiu priverčia nuoširdžiai šypsotis. Čia tas atvejis, kai skleidžiamas iš ekrano bukumas visai maloniai žiūrisi ir nereikia per jį užsidengti veido dėl svetimos gėdos.
Visumoje, jeigu jau kalbėti apie humorą, filmas turi kelias tikrai smagias scenas, kurios nesukelia diskomforto ir nuobodulio. Nepamirškime, jog filmo trukmė apie dvi valandas, kas tokio pobūdžio komedijai yra tikrai nemažai. Bet tai ir viskas.
Be kvailų personažų ir jų nemažiau kvailų poelgių, kelių taiklių frazių, susijusių su antru galu, bei nenuobodžiai vystomos siužetinės linijos, filmas negali pasiūlyti nieko daugiau. Netgi romantinės scenos, kurios kažkaip turi paveikti sielos gelmes arba rimtu tonu pateiktas moralas pačiame filmo gale nesuteikia to jausmo, kuris išėjus iš kino salės ne tik priverstų jausti kažkokį malonumą nuo pamatyto, bet ir leistų apmąstyti parodytus epizodus.
Tiesiog tai yra filmas, kurį galima pasižiūrėti ir namie. O kol jis dar rodomas kine, galima įsijungti savo siužetine linija labai panašų ir mano nuomone žymiai geresnį filmą – 2006 metais pasirodžiusi Toddo Phillipso režisuotą „Nevykėlių mokykla“.
Techninė juostos pusė
Gal ir keistai nuskambės, bet šiame filme man labiausiai patiko puikus garso takelis, kuris susidėjo iš visiems puikiai pažįstamų hitų kaip grupės Outcast „So Fresh, So Clean“ ir „Hey Ya!“, reperio T.I. gabalas „Whatever You Like“ ar legendinė daina „Eye of the Tiger“ iš filmo „Rokis III“, kurią atliko roko grupė Survivor.
Kiti techniniai filmo aspektai netrikdė dėmesio. Tiek operatoriaus darbas buvo vietoje ir laiku, tiek ir montažo darbai buvo atlikti gerai. Net ir vaizdas, kuris nukeldavo mus iš dabarties į Tedžio praeities prisiminimus, buvo maloniai įterptas į pasakojimą, dėl ko nebuvo sukeltas joks diskomfortas peržiūros metu.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinį vaidmenį filme atlikęs populiarusis Kevinas Hartas visiškai nenustebino. Jis buvo savimi, lygiai taip pat kaip ir visuose anksčiau pasirodžiusiuose filmuose, kuriuose jam teko vaidinti. Bet tai nieko tokio, nes, manau, mes seniai esame pripratę prie jo grimasų ir klyksmų.
Užtat kiti šiame filme pasirodę aktoriai tikrai paliko neblogą įspūdį. Pastaraisiais metais žinomumo įgavusi Tiffany Haddish čia buvo labai kieta. Kiekviena scena su ja buvo ir juokinga, ir dinamiška, ir netgi gundanti. Nežinau kaip tą paaiškinti, bet ji kaip magnetas traukia prie savo įkūnytos Kerės.
Patiko ir filmuose „Galvok kaip vyras“ bei „40-ies ir vis dar skaistus“ matytas aktorius Romany‘is Malco, kuris šioje juostoje atliko dėl „Terminatoriaus“ vizijos pamišusio keistuolio rolę. Čia aš tikrai suprantu, kad tai buvo juokingas ir netipinis personažas, ko negalėčiau pasakyti apie pagrindinį veikėją Tedį ir jį įkūnijusi Keviną Hartą.
Taip pat filme smaginosi ir dažnai kvailius vaidinantis Robas Riggle‘is, dažnas komedijų svečias Taranas Killamas, komikė Mary Lynn Raskjub, charizmos nestokojantis Benas Schwartzas ir... vos atpažįstamas reperis Fat Joe, kurio vaidinamas personažas beveik visos juostos metu buvo rodomas per monitorių.
Verdiktas
„Vakarinė mokykla“ – dar viena tipinė komiko Kevino Harto komedija, kuri be pakankamai nuvalkiotos siužetinės linijos, bukų, bet ir kartais juokingų juokelių, visai įsimintinų antraplanių personažų ir puikaus garso takelio su grupės Outcast hitais priešaky, tampa lengva ir niekuo nuo kitų panašaus pobūdžio komedijų nesiskiriančia vakaro pramoga.
Filmo anonsas:
