Mačiusieji „Oskaru“ apdovanotą vaidybinį Kathryn Bigelow „Išminuotojų būrį“ dabar turi puikią progą pamatyti, „kaip ten yra iš tikrųjų...“
Šaltu krauju
2003 metai. Po Sadamo Husseino režimo griūties jį palaikiusios jėgos traukiasi į pogrindį, ima įkaitais civilius ir vieną po kitos rengia teroro atakas. Kurdų karininkas Fakhiras Berwari su kitais kariškiais dalyvauja taikos palaikymo misijoje prie Mosulo miesto šiauriniame Irake.
Bombos automobiliuose, sprogimai žmonių susitelkimo vietose, minos keliuose ir laukuose pasiglemžia aibę gyvybių. Specialūs išminuotojų būriai dažniausia pasirodo per vėlai.
Fakhiro kantrybė trūksta ir jis nuogomis rankomis čiumpa nuolaužų krūvoje paslėptą sprogmenį, nukenksmina jį. Šis epizodas – faktinis liudijimas apie pirmą Fakhiro likviduotą užtaisą – įamžintas filme.
Paskui tokie epizodai pulkininko gyvenime kartojasi nuolat. Ilgainiui Fakhiras tampa išminuotoju profesionalu. Vienas pats imasi šalinti sprogdiklių, be baimės ir be jokios apsaugos – tik su žnyplėmis ir peiliu. Kartais, jei sprogmuo didesnis, aplink jį darbuojasi net kirtikliu.
Gyvenimo ir mirties liudininkė
Prieš žiūrovo akis – teroro žemė, karo nualinti laukai ir gyvenvietės. Aštuonerių vaikų tėvas Fakhiras, padedamas tarnybos draugų, nuosekliai filmuoja kiekvieną savo veiksmą, žingsnį, judesį.
Kažkada įsigijęs vaizdo kamerą, kad galėtų filmuoti savo šeimyną, su ja, kamera, daugiau nebeišsiskiria. Ji tampa jo didvyriško gyvenimo ir – mirties – liudininke.
Kiekvienas naujas epizodas Fakhirui gali būti paskutinis. Kariškis vaikšto minų laukais, lenda į sunkvežimių kabinas, ranka siekia pavojingų kiaurymių. Dieną ir naktį. Tad filmo įtampa beveik neatslūgsta...
Dar vienas išminuotas automobilis, dar vienas „išvalytas“ namas. Pulkininkas protina gatvėje besibūriuojančius gyventojus netalkinti teroristams. (Šių mokami pinigai – svarbus pajamų šaltinis skurstantiems vietiniams.) Fakhiras užmeta žvilgsnį į atliekų konteinerį. Netrukus nugriaudi sprogimas. Sąmonę pulkininkas atgauna ligoninėje skeveldrų sužalotu veidu. Ir nutraukta koja.
Tačiau tai bebaimio kariškio nesustabdo. Priverstas grįžti namo, pas šeimą, jis be perstojo svajoja apie tarnybą. Kai ir vėl galės būti naudingas.
„Juk tie vaikai, žūstantys nuo minų, yra lyg mano vaikai. Jei žūsiu aš, bus aišku, kad sąmoningai tai rinkausi“, – sako pulkininkas Fakhiras. Netrukus jis įsigyja kojos protezą ir vėl imasi pavojingo amato.
Pamišęs Fakhiras
Kai pulkininko šeima susiruošė kraustytis į kitą gyvenamąją vietą, jo sūnus Abdulla atrado tėvo „karo kraitį“ – nuo šeimos slėptą lagaminą, pilną vaizdo įrašų, kasečių, kompaktinių diskų.
„Tai 40–50 valandų trukmės veiksmo filmas“, – taip savo radinį apibūdino Abdulla jį aplankiusiems filmo kūrėjams – režisieriui H. Hirori ir kino operatoriui Shinwarui Kamaliui.
Štai šį veiksmo filmą, sumontuotą iš pulkininkui priklausiusių įrašų, ir kviečiami pasižiūrėti „Nepatogaus kino“ žiūrovai: Kaune spalio 6-ąją, Vilniuje spalio 7 ir 14 dienomis, Klaipėdoje spalio 18-ąją ir Šiauliuose spalio 21 dieną.
H. Hirori sukūrė monumentą bebaimiam kariui. O gal jis pats susikūrė legendą, niekada nenustojęs savęs filmuoti? Pulkininkui dar gyvam esant jis tapo kurdų tautos didvyriu. Jo drąsa ne kartą įsitikino ir amerikiečių kariškiai, vadino jį „Pamišusiu Fakhiru“. Plakatai su pulkininko atvaizdu dabar tyliai liudija nepaprastą likimą.
Antras kvėpavimas
Švedijoje jau 25 metus gyvenantis „Išminuotojo“ prodiuseris Antonio Russo Merenda (Ginestra Film) specialiai DELFI duotame interviu papasakojo apie filmo kūrimo užkulisius:
„Filmo projektas turėjo ir pakilimo, ir nuosmukio periodų. H. Hirori ketino sukurti dokumentinę novelę apie Fakhirą, kai šis dar buvo gyvas. Režisierius ir operatorius Sh. Kamalis buvo su juo susitikę 2014 metais, pradėjo filmuoti jį minų laukuose. Po trijų mėnesių režisierių pasiekė žinia apie F. Berwari žūtį. Atrodė, kad po tragiško įvykio žlunga ir pats filmas, mat įamžintos medžiagos nepakako pilnam pulkininko portretui.
Po trejų metų Fakhiro sūnus Abdulla susisiekė su režisieriumi H. Hirori ir pasakė namų rūsyje atradęs tėvo slėptą lagaminą su įrašais. Tokiu būdu „Išminuotojas“ įgavo antrą kvėpavimą. Filmo komanda suprato, kad galės išsamiai papasakoti apie 10 metų trukusią Fakhiro išminuotojo misiją.
Daugumą filmo kadrų nufilmavo Fakhiro asistentai, bendražygiai. Kai kuriuos fragmentus mums suteikė naujienų agentūra „Associated Press“, taip pat Irako kurdų karinės pajėgos „Peshmerga“. Fakhiras buvo toks žinomas ir mylimas, kad filmo kūrėjams nekilo jokių kliūčių gauti apie jį filmuotos medžiagos.
Vienas kitas žiūrovas filmą pavadina „vojeristiniu“, esą neaišku, kas motyvuoja Fakhirą – altruizmas ar nesveikas adrenalino poreikis. Visiškai nesiekėme pagražinti Fakhiro portreto, asmenybės. Filme galima pamatyti, kad jis absoliučiai sąmoningai suvokia aplinkybių pavojingumą.
Kariškis pats nusprendė dokumentuoti savo veiksmus, nes manė, kad tai pravers kitų išminuotojų ugdymui.
Jei Fakhiras būtų gyvas, pirmo dalyko, kurio paklausčiau – kodėl palieki savo vaikus, žmoną ir rizikuoji gyvybe? Mes, vakariečiai, kai kuriuos dalykus kvestionuojame labiau, nei žmonės, nuolat gyvenantis ekstremaliomis aplinkybėmis. Manau, atlikdamas išminuotojo misiją, padėdamas bendruomenei, apskritai – žmonijai, jis tam tikra prasme jis tarnavo ir savo šeimai.“
