Apie ką mes čia...
Besitrainiojantis tarp apleistų pastatų keturiolikmetis Elijus randa keistai atrodantį ginklą, kurio išvaizda primena tuos šautuvus, su kuriais apsiginklavę filmuose kovoja ateiviai.
Vaikinas iš karto suprato, jog tai vertingas daiktas, todėl jis jį ramia sąžine parsinešė namo ir paslėpė po lova. Tačiau Elijus net nenutuokė, jog visai netrukus jam teks ištraukti šį ginklą norint apsaugoti tuos, kuriuos jis myli labiausiai.
Kūrinio turinys
Aš pats labai mėgstu naujus vardus kino pasaulyje, nes labai dažnai jie įneša kažką naujo į jau nusistovėjusią rinką. Būtent taip galima buvo pagalvoti ir apie brolius Bakerius, kurių debiutinio filmo anonsas sukosi beveik mėnesį prieš kitų juostų seansus.
Filmo idėja iš pirmo žvilgsnio atrodė ne tokia ir nauja, bet jos pateikimas tikrai sugebėjo sukelti smalsumą. Kartais taip norisi kokio nors paprasto, bet nuoširdaus fantastinio veiksmo filmo, kuriame teigiami personažai pasitelkdami įvairiausius ginklus ar technologijas baudžia nusidėjėlius. Bet, deja, ši juosta yra visiškai kitokio tipo.
Tai nėra joks fantastinis veiksmo filmas, o labiau klišinė drama su fantastikos elementais ir tai išties suveikia, atsižvelgiant į šio galingo kosminio ginklo atsiradimo priežastį keturiolikmečio rankose. Pabaigoje viskas paaiškinama – iš kur šis ginklas atsirado ir kam jis yra skirtas. Tačiau neprasitarsiu ir negadinsiu peržiūros. Tiesiog mėgaukitės reginiu iki tos akimirkos.
Juostos istorija yra pakankamai paprasta. Pasakojamas vienas įvykis, kuris pakeičia dviejų pagrindinių filmo herojų gyvenimus. Jie turi bėgti iš namų, kad apsisaugotų nuo piktavalių, norinčių jiems pakenkti. Ir viskas. Būtent taip atrodo pagrindinė filmo siužetinė linija. Negalėčiau pasakyti, jog tai yra labai blogai, nes toje kelionėje visiškai skirtingi ir nieko bendro neturintys broliai pagaliau galėjo atrasti save.
Tiek keturiolikmečiui Elijui, tiek jo vyresniam broliui Džimiui tenka ne tik rūpintis vienas kitu, bet ir priimti rimtus sprendimus. Kartais jų veiksmai atrodo labai neapgalvoti ir kvaili, o kartais galima pastebėti tikros broliškos meilės požymius. Visgi balansas tarp absurdo ir logikos čia yra išlaikomas.
Pavojai, su kuriais jiems tenka susidurti, yra nedideli, todėl tikėtis labai rimtų kovų ar susišaudymų čia tikrai nereikia. Tik pačioje filmo pabaigoje prasideda rimčiau atrodantis veiksmas, kuris, beje, nėra taip blogai pateiktas. Tačiau jo teks palaukti gerą valandą. Todėl, jeigu tikitės efektingai atrodančių veiksmo scenų, teks labai nusivilti.
Džiugina, jog visos juostos metu vyrauja įtampa. O ji yra sukuriama dėl to, jog vaikinus medžioja ne vien tik labai kietai atrodantys ateiviai, kuriems priklauso tas kosminis ginklas, bet ir su Džimiu norintys susidoroti banditai. Todėl nežinia kas kada puls ir kaip pasibaigs herojų susirėmimas su priešininkais.
Jei čia jau kalbu apie personažus, tai be brolių didžiausią dėmesį patraukė pagrindinis antagonistas Teiloras ir jo gauja. Išties puikiai ir grėsmingai išreikštas nusikaltėlis, kuriam geriau nepastoti kelio. Gaila tik tai, kad jo pasirodymas buvo labai trumpas.
Iš kitų herojų, kurie filme pasirodė ne kelioms akimirkoms, galėčiau išskirti striptizo šokėją Milę, kuri buvo filme pridėta tik tam, kad vienas iš pagrindinių veikėjų turėtų bent kokį nors meilės interesą. Tačiau man tai buvo pats neįtikinamiausias visos juostos personažas, kurio visi padaryti sprendimai buvo kupini kvailumo.
Štai ir viskas. Daugiau čia nėra ką ir pridurti. Nebent tai, jog bežiūrint šią fantastinę dramą susidarė toks įspūdis, kad ekrane yra rodoma kažkokio serialo sutrumpinta versija. Galbūt šis projektas ir būtų įdomesnis, jeigu jo idėja būtų perkelta į televizinio serialo pavidalą. Tačiau nesigailiu, kad kine praleidau kelias gyvenimo valandas. Kartais ir tokių filmų reikia, po kurių neskauda galvos.
Techninė juostos pusė
Vizualiai filmas tvarkingas. Gerai atrodo tiek lokacijos, kuriose vyksta pagrindinis veiksmas, tiek dekoracijos bei specialieji efektai. Tiesa, pastarųjų čia buvo ne tiek ir daug, bet jie buvo tikrai kokybiški.
Muzika filme ne tik puiki, bet ir išskirtinio grožio. Kai kurios kompozicijos labai priminė Daft Punk sukurtą garso takelį filmui „Tronas: Palikimas", o tai išties didžiulis komplimentas juostos kompozitoriui Mogway.
Operatoriaus darbu irgi galima pasitenkinti, nes tiek ramiose, tiek ir veiksmo kupinose scenose pačioje filmo pabaigoje kameros darbas buvo atliktas preciziškai, dėmesį atkreipiant į pačias mažiausias detales.
Dėl montažo taip pat nėra per daug priekaištų – garsas geras, o vaizdas irgi vystomas iš pakankamai malonios perspektyvos, nešokinėjant chaotišku būdu nuo vienos scenos prie kitos.
Aktorių kolektyvinis darbas
Pagrindinį vaidmenį filme atliko iš ketvirtų „Transformerių" pažįstamas Jackas Reynoras, kuris šiame filme atliko labai blogo brolio vaidmenį – vagies, žudiko ir bėgančio nuo atsakomybės suskio. Tai buvo ganėtinai įtikinantis pasirodymas.
Prasčiau, bet ne tragiškai filme vaidino Mylesas Truittas, kuriam tai yra debiutas kine, todėl pykti ant vaikino tikrai nereikia, nes jis labai stengėsi kuo geriau įkūnyti Elijų.
Antraplanėse rolėse buvo galima pamatyti Zoe Kravitz, Denissą Quaidą ir Jamesą Franco. Pastarasis buvo tiesiog fantastiškas, nors jis tokias roles jau buvo vaidinęs ir ne vieną kartą.
Tiesa, pačioje filmo pabaigoje bus galima išvysti staigmeną – vieną pakankamai žymų aktorių, kurio pasirodymas labai nustebino.
Verdiktas
„Brolis" – fantastikos elementų turinti nuotykių drama, kurią yra malonu žiūrėti dėl jos itin paprasto ir smegenų neapsunkinančio siužeto, kelių neblogų veiksmo scenų, išskirtinio garso takelio bei pakankamai akims malonaus vizualinio apipavidalinimo.
