Apie ką mes čia…
Universitete dirbanti ekonomikos dėstytoja Reičel gauna iš savo vaikino Niko pasiūlymą nuvykti kartu su juo į jo geriausio draugo vestuves Singapūre. Šios kelionės tikslas – ne vien pažintis su artimiausiais Niko bičiuliais, bet ir su jo šeima. Tačiau mergina net nenutuokia, jog jos išrinktojo giminė – vieni turtingiausių Azijos žmonių, kurie niekada į savo ratą neįleidžia vidurinės klasės žmonių. Reičel ši pažintis su Niko šeima taps didžiausiu išbandymu jos gyvenime...
Kūrinio turinys
Šis naujas Jono M. Chu filmas – tikra atgaiva melodramos žanre po prastų ir į savo siužetinę liniją labai neįtraukiančių saldžių romanų ekranizacijų. Bet ar galėčiau taip teigti iki filmo premjeros? Tikrai ne. Šis filmas turi vieną iš pačių banaliausių, klišėmis apipintų ir nuobodžiai atrodančių anonsų, kokį man teko matyti per daugelį metų. Todėl nenuostabu, jog prieš premjerą tikėjausi dar vieno kvailo romantinio filmo pavyzdžio. Galbūt skeptiškas nusiteikimas irgi padarė savo darbą ir filmas dėl to tapo žymiai patrauklesnis.
Pati juostos istorija nėra kokia nors ypatinga – mergina važiuoja susipažinti su savo vaikino šeima, kuri pasirodo yra labai turtinga ir gerbiama visoje Azijoje. Tačiau už tos paprastai atrodančios siužetinės linijos slepiasi labai prasmingas ir nuoširdus pasakojimas, kurio varikliu tampa požiūris į žmogų, milžiniškus turtus, asmeninę laimę ir gyvenimo būdą.
Visi šie filmo akcentai paverčia jį į solidžią dramą, kurios metu žiūrovams yra pateikiama puiki galimybė susipažinti ne vien su kita kultūra ir jos akivaizdžiais skirtumais, bet ir labai tipinės azijiečių šeimos schema. Ir tai yra nuostabu, nes pristatyti azijiečius Holivudiniame kino projekte ne vien tik per dažnai žmonių sukuriamus stereotipus nėra toks lengvas darbas.
Filme yra vystomos kelios istorijos, todėl mums tenka mėgautis ne vien Niko ir Reičel santykiais, bet ir juos supančių žmonių gyvenimais. Dėl to visas pasakojimas tampa patrauklesnis, nes jame atsiranda vietos dar ir tokių temų vystymui kaip neištikimybė, klasių skirtumas, pavydas ir pagieža. Filme, tiesą pasakius, labai taikliai yra apibūdinti įvairūs žmonių tipai – pradedant bedvasiais turtingais snobais ir užbaigiant sąžiningais ir dorais žmonėmis.
Kas liečia komedinius elementus, tai jų čia buvo ir netgi nemažai. Bet visumoje, galėčiau teigti, jog tai labiau yra melodrama su komiškais elementais, nei komedija su romantikos prieskoniu. Visgi pernelyg daug jautrių ir rimtų temų čia yra pateikiama, kad būtų galima į šį filmą žiūrėti taip lengvai kaip į kokius nors standartinius kino projektus.
Žinoma, visa istorija nebūtų tokia įdomi, jeigu ne puikiai pristatyti personažai. Jie ir tapo atramos tašku norint sukurti ypatingą dramą. Kiekvienas iš herojų buvo išskirtinis, savotiškai įdomus ir, kas svarbiausia, pakankamai savarankiškas. Todėl stebint visų personažų veiksmus, žiūrovui nėra sunku su jais susitapatinti ir suvokti jų pasirinkimus ar gyvenimo būdą.
Čia mes turime paprastą, bet išsilavinusią ir Niujorke karjerą darančią Reičel, kuklų milijardus valdančios šeimos paveldėtoją Niką, iš tėvų kišenės prabangiai gyvenančią Reičel draugę Peik Lin, snobišką ir mėgstančią prastesnius už save pažeminti Niko mamą Eleonorą, turtingą vienturtį idiotą Bernardą, labai draugišką gėjų Oliverį ir grožio bei gracijos divą Astrid. Ir tai tik maža dalis filmo veikėjų, kurie yra įdomūs.
Kaip galime pastebėti, filme nėra nė vieno baltaodžio, todėl kai kas galėtų pasakyti, jog tai yra labai rasistinis filmas. Bet man tikrai būtų keista, jeigu filme, kurio originalus pavadinimus nuteikia į turtingus azijiečius, vaidintų baltaodžiai ar juodaodžiai. Pastarieji šiais metais gavo irgi pakankamai asmeninį filmą „Juodoji pantera“, kuris buvo kaltinamas rasizmu. Bet čia jau kai kurių žmonių problema, kurie dėl savo menkavertiškumo negali priimti kitų rasių žmonių ir pasidžiaugti, jos yra kuriami tokie filmai.
Filmo istorija yra pateikiama labai lengvai, todėl jis neprailgsta nepaisant to, jog jo trukmė dvi valandos. Čia tikrai yra iš ko pasijuokti, yra dėl ko susigraudinti, todėl šiame universaliame melodramos žanro kino projekte daugelis žiūrovų atras kažką savito, kas suteiks peržiūrai malonumą. Bent jau aš tikrai išėjau kupinas pačių pozityviausių emocijų, nes seanso metu teko ne tik atsipalaiduoti, bet ir susimąstyti apie gana svarbius gyvenimo aspektus.
Išskirtiniu elementu yra ir tai, jog „Pasakiškai turtingi“ nėra koks nors vienkartinis vakaro filmas, o juosta, kurią galima žiūrėti ir žiūrėti. Todėl visiškai nenustebino milžiniškas filmo populiarumas JAV ir tas faktas, jog jau yra ruošiamas visos šios istorijos pratęsimas, kuris kino teatrų sales pasieks 2020 metais. Tikėkimės, jog tęsinys bus toks pat žavus kaip ir originalas.
Apibendrindamas ir nenorėdamas atskleisti daugiau nieko kas „išspoilintų“ siužetinės linijos privalumus, patariu į šį filmą nueiti kiekvienam, kas prijaučia meilei, mėgsta pasijuokti iš paprastų dalykų ir suvokia, jog ne vien turtai padaro žmogų laimingesniu.
Techninė juostos pusė
Kai filmo pavadinimas yra „Pasakiškai turtingi“, akivaizdu, jog filme bus rodoma vien tik prabanga ir labai jau gražiai atrodantis turtingų žmonių pasaulis. Todėl ties dekoracijomis, aplinka ir herojų drabužiais buvo pasidarbuota tiesiog puikiai. Ir nors jos čia buvo tik tam, kad parodyti, kokiais visgi daiktų vergais yra pasiturintys žmonės, tačiau tai netrikdė mėgautis išties įspūdingai atrodančiais vaizdais.
Garso takelis, mano nuomone, nebuvo koks nors išskirtinis, todėl jį užmiršti yra lengviau nei SIM kortelės PUK kodą. Bet išgirdus vieną ypatingą ir mano labai mylimą dainą, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kalbu apie Elvio Presley‘io hitą „Can‘t Help Falling in Love“, kuris užgožė visus kitus anksčiau skambėjusius šiame filme muzikinius kūrinius.
Kameros darbas geras. Didžiausią įspūdį palieka operatoriaus manevrai norint parodyti Singapūro grožį ir jo įspūdingai atrodančius kraštovaizdžius bei gamtą. Taip pat gerai yra nufilmuotos vakarėlių scenos, kuriuose, manau, norėtų sudalyvauti kiekvienas.
Vaizdo montažas puikus. Istorija vystoma labai žvaliai ir vientisai. Garso montažas standartinis tokio pobūdžio projektuose. Gi ne veiksmo filmas čia, kad garsas būtų sustiprintas dėl vieno tikslo – norint suteikti žiūrovui įtampos jausmą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filme pasirodė nemažai puikių ir gana žinomų azijiečių aktorių, kurie puikiai susidorojo su savo rolėmis.
Pagrindinį vaidmenį filme atliko pakankamai smagaus serialo apie Orlando mieste gyvenančią azijiečių šeimą „Naujakuriai“ žvaigždė Constance Wu. Aktorė pasirodė tik iš pačios geriausios pusės. Smagi, žaisminga, jautri ir kupina ryžto – būtent taip atrodė jos įkūnytas Reičel personažas. Jos partneris, aktorius Henry‘is Goldingas, suvaidinęs Niką Jangą, irgi nebuvo prastas. Tarp jų jautėsi chemija, kas tikrai yra svarbu melodramoms.
Antraplanėse rolėse pasirodė kultinio 2000 metų Ango Lee režisuoto filmo „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ pažiba Michelle Yoeh, kuriai atiteko garbė šiame filme suvaidinti Niko mamą. Daug kalbėti nereikia – puiki ir labai natūrali vaidyba. Aktorė privertė visa širdimi nekęsti jos įkūnyto personažo, bet kartu ir suprasti jos poziciją.
Taip pat filme galima pamatyti iš penktų „Transformerių“ žinomą Gemmą Chan, Kinijos kino grandę Lisą Lu, „Pagirių“ trilogijos talismaną Keną Jeongą bei sparčiai populiarumą Holivude įgaunančią „Oušeno 8“ žvaigždę Awkwafiną (čia vardas, pavardė ar pseudonimas?). Visi šie aktoriai pasidarbavo iš peties, suteikdami labai daug smagių emocijų.
Verdiktas
„Pasakiškai turtingi“ – išties pasakiškas ir labai jautrus romantinis filmas, kuriame didžiausias dėmesys yra skiriamas ne vien beveik neįmanomai meilės istorijai, bet dar ir labai gyvenimiškiems žmonių sprendimams, su kuriais gali susidurti kiekvienas iš mūsų.
Juostos privalumais tampa lengvai vystoma bei kartu labai įtraukianti siužetinė linija, daug šypsotis priverčiantis nuoširdus humoras, puikiai įkūnyti personažai ir akis kerinti blizgučiais papuošta techninė pusė, kuri ne vienam gali sukelti baltą pavydą.
Filmo anonsas:
