75-ąjį kartą vykstantis Venecijos kino festivalis yra pačiame žydėjime. Šiemet festivalis žada išskirtinę kokybę: didžiausias kino pasaulio žvaigždes, iškiliausius režisierius ir filmus, kurie neabejotinai visą šį apdovanojimų sezoną varžysis dėl svarbiausių įvertinimų.
Festivalio programa, kurią jo direktorius Alberto Barbera pavadino „kartą per dešimtmetį pasitaikančiu deriniu“ (kritikai nė kiek nesiginčija dėl tokio apibūdinimo), apima Mike‘o Leigh, Paulio Greengrasso, brolių Coenų, Lucos Guadagnino ir jau mirusio režisieriaus Orsono Welleso filmų premjeras. Tarp režisierių yra tik viena moteris – Australijos kūrėja Jennifer Kent.
Šiemet garbė atidaryti Venecijos kino festivalį teko biografiniam filmui apie Neilą Armstrongą „First Man“ („Pirmasis žmogus“), kuriame ir vėl susitiko „Kalifornijos svajų“ režisierius Damienas Chazelle‘is ir filmo žvaigždė Ryanas Goslingas. „First Man“ žada įtemptas ir judrias kosmoso scenas ir jaudinančias N. Armstrondo žmonos, kurią vaidina serialo „Karūna“ („The Crown“) žvaigždė Claire Foy, gyvenimo akimirkas. Aktorei už šį vaidmenį žadamas ne vienas apdovanojimas. Ankstesniais metais garbe atidaryti festivalį galėjo džiaugtis „Oskaro“ laimėtojai „Gravitacija“ („Gravity“), „Birdman“ (Žmogus-paukštis) ir „Kalifornijos svajos“ („La La Land“).
„Gravitacijos“ režisierius Alfonso Cuarónas grįžta su filmu „Roma“, kuriuo atiduoda duoklę savo vaikystės aštuntojo dešimtmečio Meksikui. Tai pirmasis jo filmas ne anglų kalba nuo 2001-ųjų „Taip pat ir tavo mamą“ („Y Tu Mamá También“). Tvirtinama, kad jo vizualioji pusė nustebina ne mažiau nei tą darė „Gravitacija“.
Filmas buvo įtrauktas į festivalio programą iš dalies jo platintojo „Netflix“ ir Kanų kino festivalio direktoriaus Thierry Frémaux konflikto dėka. Th. Frémaux nusprendė, kad interneto televizijos paslaugų bendrovių prodiusuoti filmai šiame festivalyje dėl apdovanojimų varžytis negali. Tuomet „Netflix“ nedelsiant atšaukė savo produkciją iš Kanų festivalio.
Tai išėjo į naudą keletui Venecijoje rodomų ir daug dėmesio sulaukusių filmų, įskaitant dramą „The Other Side of the Wind“ („Kita vėjo pusė“), kurią aštuntajame dešimtmetyje sukūrė O. Wellesas, o dabar užbaigė Frankas Marshallas.
Kai kurie kiti Kanams pirmenybę teikiantys režisieriai šiemet savo filmo premjerai taip pat pasirinko Veneciją. Jacques‘o Audiardo vingraus siužeto vesternas „The Sisters Brothers“ su Joaquinu Phoenixu ir Jake‘u Gyllenhaalu buvo labai laukiamas Kanuose praėjusią gegužę. Pastarasis J. Audiardo filmas „Dheepan“ („Dypanas“) sulaukė didžiausių pagyrų 2015-ųjų Kanų festivalyje, čia sekėsi ir jo ankstesniems filmams – 2012-ųjų „Rust and Bone“ („Kaulai ir rūdys“) bei 2009-ųjų „A Prophet“ („Pranašas“). Tačiau „The Sisters Brothers“ premjera įvyks Venecijoje.
Venecijoje debiutuos ir prancūzų režisieriaus Olivier Assayas (kurio ankstesnių filmų „Personal Shopper“ („Asmeninė pirkėja“) ir „Clouds of Sils Maria“ („Zils Marijos debesys“) premjera įvyko Kanuose) darbas „Non-Fiction“ su Juliette Binoche.
Panašiai nutiko ir su meksikiečių režisieriaus Carloso Reygadaso ir graikų kino kūrėjo Yorgos Lanthimos filmais. Y. Lanthimos darbai „The Lobster“ („Omaras“) ir „Alps“ susilaukė didelio pripažinimo. Venecijoje pirmą sykį bus parodytas „The Favourite“ – audringas Y. Lanthimos žvilgsnis į karalienės Anos dvaro rūmus. Filme vaidina Olivia Colman, Emma Stone ir Rachel Weisz.
Britų režisieriai Venecijoje taip pat turi kuo pasigirti. „Auksinį liūtą“ 2004-aisiais už „Vera Drake“ laimėjęs Mike‘as Leigh grįžta su „Peterloo“ – nuostabiu pasakojimu apie 1819-ųjų skerdynes Mančesteryje. Filmo, kurį kai kurie vadina raginimu šiuolaikiniams darbininkams kovoti už savo teises, aktorių sąrašą puošia Maxine Peake ir Rory‘is Kinnearas.
Apie tikrame gyvenime įvykusias masines žudynes pasakoja ir Paulo Greengrasso drama „22 July“. Jame atkuriami 2011-ųjų įvykiai Norvegijoje, kai Anderas Behringas Breivikas nužudė 77 žmones, kurių dauguma buvo į vasaros stovyklą susirinkę jaunuoliai. Dar vienas „Netflix“ prodiusuojamas kūrinys, kaip teigiama, leidžia į istoriją pažvelgti išgyvenusiojo akimis.
„Netflix“ konkurentė transliavimo srityje „Amazon“ festivalyje pristato „The Ballad of Buster Scruggs“ – brolių Coenų vesterną, kuris buvo pradėtas kaip televizijos serialas, o galiausiai virto filmu.
Dar tebesidžiaugiantis „Call Me By Your Name“ („Vadink mane savo vardu“) sėkme italų režisierius Luca Guadagnino grįžta į tėvynę su filmo „Suspiria“ premjera. Tai Dario Argento siaubo filmo perdirbinys, kuriame vaidina Tilda Swinton ir Dakota Johnson. Holivudo spindesys nepasibaigia ties jomis: nekonkursinėje programoje bus rodoma režisieriaus vaidmenyje debiutuojančio Bradley Cooperio juosta „A Star Is Born“, kurioje vaidina Lady Gaga. Tai jau ketvirtasis šio filmo perdirbinys.
Džiaugsmą dėl tokios puikios programos tramdo abejonės, ar A. Barbera padarė viską, kad suteiktų galimybę festivalyje pasirodyti režisierių moterų darbams. Maždaug 45 procentai festivalio programos sudarytojų yra moterys. Tačiau tik vienas iš 21 konkursinėje programoje dalyvaujančių filmų yra režisuotas moters. Tai australų kino kūrėjos Jennifer Kent darbas „The Nightingale“. J. Kent siaubo filmas „The Babadook“ („Babadukas“) prieš ketverius metus susilaukė kritikos.
„Įtraukti kažkokį filmą į konkursinę programą vien todėl, kad jį sukūrė moteris, būtų tikras įžeidimas jo kūrėjams. Jei aš būčiau priverstas įtraukti filmą tik todėl, jog jį režisavo moteris, o ne remdamasis filmo kokybe, verčiau jau rinkčiausi kitą darbą“, – aiškino A. Barbera.
Pasak festivalio direktoriaus, pokyčiai šioje srityje turi atsirasti ankstesniame etape – filmų kūrimo procese: „Pakeisti situaciją yra ne mūsų galioje“.
Kanuose šis santykis buvo kiek palankesnis moterims: tris iš 17 konkursinės programos filmų sukūrė moterys. O štai Toronto kino festivalyje, kuris sutampa su Venecijos festivaliu, rodomi nauji
Claire Denis, Nicole Holofcener, Elizabeth Chomko, Patricios Rozema, Nadine Labaki ir Mios Hansen-Løve filmai.
Toronto kino festivalyje taip pat įvyks Steve‘o McQueeno dramos „Widows“ premjera. Tai pirmasis jo filmas nuo 2013-ųjų „12 Years a Slave“ („12 vergovės metų“). Šiame festivalyje pirmą kartą bus parodytas ir Barry‘io Jenkinso filmas „If Beale Street Could Talk“ – Jameso Baldwino romano ekranizacija. B. Jenkinso drama „Mėnesiena“ („Moonlight“) 2017-aisiais laimėjo geriausio filmo „Oskarą“, tiesa, per apdovanojimų ceremoniją „Oskaras“ iš pradžių buvo klaidingai nukeliavęs „Kalifornijos svajoms“.
Dar vienas galimas būsimųjų „Oskarų“ pranašas – nedidelis JAV vykstantis „Telluride“ festivalis, kol kas neatskleidęs savo programos. Festivalyje paprastai rodomi į Venecijos ir Toronto festivalius nepakliuvę filmai, taip pat pasitaiko keletas išskirtinių kūrinių.
75-asis Venecijos kino festivalis vyksta nuo rugpjūčio 29-osios iki rugsėjo 8-osios.
Renginio atidarymo akimirkos - nuotraukų albume:
