Apie ką mes čia…

Norėdamos atsikratyti šiurpaus demono, kurį visi vadinaa Slendermeno vardu, kelios geriausios draugės surengia slaptas apeigas. Tačiau, nors ir kaip merginos besistengtų, jos yra bejėgės prieš Slendermeną ir jo nešamą prakeiksmą, kuris prieš tai jau palietė nemažai žmonių. Po patirto fiasko su apeigomis, viena iš dalyvių paslaptingai dingsta dėl ko kitos supanikuoja, nes žino, jog ir joms dabar gresia mirtinas pavojus.

Kūrinio turinys

Šiurpiai atrodantis Slendermenas į populiariąją kultūrą įžengė visai neseniai – 2009 metais, kai vienam „Photoshop“ konkursui buvo pateikta užduotis įterpti į nuotrauką kažką susijusio su paranormaliais reiškiniais. Vienas iš konkurso dalyvių Ericas Knudsenas savo darbe pavaizdavo juodai-baltoje nuotraukoje ilgarankį beveidį kostiumuotą vyrą su maža mergaite.

Ši nuotrauka taip patiko kitiems konkurso dalyviams, jog jie ją išplatino visur, kur tik įmanoma. Nuo to laiko, Slendermenas tapo dažnu svečiu ne tik nuotraukose, bet ir kompiuteriniuose žaidimuose, televizijoje bei kine.

Todėl nenuostabu, jog jau buvo sukurti keli mažo biudžeto filmai, kuriuose figūravo šis išties kraupus veikėjas. Tiesa, abi juostos buvo išleistos dar 2013 metas, tačiau jos nesulaukė didelio žiūrovų dėmesio dėl pakankamai pigaus ir neišvaizdžiai atrodančio turinio. O gaila, nes istorija apie Slendermeną tikrai turėjo pakankamai didelį potencialą tiek kūrybai, tiek ir komerciniams tikslams. Taip, matyt, pagalvojo ir studijos „Sony Pictures“ vadovai, kurie nusprendė suteikti beveidžiui siaubūnui šansą pasirodyti didžiajame ekrane.

Pati Slendermeno idėja nėra tokia prasta. Svarbiausia yra ją įgyvendinti taip, kad po filmo peržiūros pasiliktų nejaukus jausmas nuo pamatyto vaizdo, kaip tai buvo su 2009 metais pasirodžiusia nuotrauka. Bet, deja, tai neįvyksta.

Galvojau, jog šiais metais jau sulaukėme pačių blogiausių siaubo žanro filmų, kuriais tapo nuobodžiai atrodantis siaubo trileris „Nepažįstamieji: nakties grobis“, pernelyg klišinis „Vinčesterio košmaras“, geros idėjos negalėjusi išnadoti gotikinio stiliaus juosta „Vartai į anapus“ ir kvailumu atsiduodantis jaunatviškas „Tiesa arba drąsa“. Tačiau visi mano išvardyti filmai bent jau buvo žiūrimi, ko negalėčiau pasakyti apie šį apgailėtiną režisieriaus Sylvaino White‘o darbą.

O jis tikrai yra prastas dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia, kas užkliuvo, tai pernelyg banalus ir idiotiškai atrodantis siužetas, kurio metu visiškai be jokių paaiškinimų pradedama nelygi kova su Slendermenu. Patys herojai, atsidūrę sau nepalankioje situacijoje, elgiasi kaip kokie nors psichiniai ligoniai, kuriuos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Ir aš puikiai suprantu, jog tai yra neva siaubo žanro atstovas, bet net ir rašant scenarijų siaubo filmams galima gi išlaikyti sveiką protą ir pateikti įvykius logiškiau.

Nė vienas personažas čia neturi visiškai jokios svarbios reikšmės ir tikslo. Herojai tik bando pabėgti nuo to, ko negali pamatyti. Ir tai gal būtų neblogai, jeigu tai veiktų. Bet ne, čia yra tiesiog pateikiamas lakstymas nuo vieno taško iki kito. Kas pamena neįtikėtiną finansinį 1999 metų hitą „Projektas: Bleiro ragana“, tas galės pamatyti panašius epizodus ir čia. Tik yra vienas bet. Anas filmas tikrai sugebėjo išgąsdinti dėl nežinios ir nematomo blogio, kai tuo tarpu šioje juostoje viskas vyksta tiesiog absurdiškai.

Kitu šio filmo, jeigu jį taip dar galima pavadinti, aspektu tampa pats siaubas. Iki gyvo kaulo įgrisę „siaubo šokliai“ čia nepadeda, o tik dar labiau komplikuoja situaciją. Nesakau, kad jų čia neturi būti. Be jų šis filmas išvis atrodytų kaip koks nors niekingas C kategorijos produktas už 10 dolerių. Bet kai „siaubo šokliai“ yra panaudoti neatsakingai, ne laiku ir ne vietoje, pats gąsdinimo principas yra labai paveikiamas, dėl ko yra prarandama visa siaubo filmų esmė.

Juostos metu kelis kartus galima išvysti Slendermeną, kuris atrodo tikrai kraupiai, bet to, deja, neužtenka, kad filmas taptų žiūrimu. Jau po pusvalandžio norisi bėgti iš kino salės, kol neužklupo miegas dėl tokios neįtraukiančios istorijos. O taip, filmo istorija yra vystoma labai nuobodžiai, jog net neįpusėjus, tenka žvilgtelti į laikrodį su viena mintimi – kiek dar liko laiko iki šios nesąmonės pabaigos.

Daugiau kaip ir neturiu ką pasakyti, nes visas šis filmas – tai vienas didelis nesusipratimas, kurio nerekomenduočiau net ir patiems didžiausiems siaubo žanro gerbėjams. Geriau palaukti rugsėjo 7 dienos, kai kino ekranuose išvysime dar vieną „Išvarymo“ frančizės projektą „Vienuolė“, kuris žada būti pačiu šiurpiausiu 2018 metais pasirodžiusiu siaubo filmu.

Techninė juostos pusė

Vizuali šio filmo pusė irgi neatrodo patraukliai. Žiūrovams yra pateikiamas labai sterilus ir kartu vos matomas vaizdas, lyg mes žiūrėtume į viską per apčiupinėtus ir kelis mėnesius nevalytus akinius. Dekoracijos, grimas ir specialieji efektai, kurių čia buvo keletas, irgi negelbėja.

Operatoriaus darbas dar pakenčiamas, kai nėra rodomi epizodai su siaubo elementais, nes tada bendras vaizdas suprastėja dėl visiškai neatsakingai panaudotų greitų judesių, kurie greičiau sukeltų epilepsijos priepuolį nei kokį nors siaubą.

Prastas yra ir garso takelis. Tai yra bedvasis, jokios įtampos bei reikiamos atmosferos nesukuriantis muzikinių kompozicijų kratinys, kuris geriausiu atveju tiktų kokiam nors studijos „Asylium“ projektui.

Vienintelis filmo pliusas – garso montažas, kuris tikrai neblogai atsiskleidė per įvairias „siaubo šoklių“ scenas. Vaizdo montažas – apgailėtinas. Istorija primena makalynę, o ne sklandžiai vystomą pasakojimą, kurį būtų įdomu žiūrėti.

Aktorių kolektyvinis darbas

Prasti reikalai yra ne vien su režisūra, techniniais duomenimis bei scenarijumi, bet dar ir su nykia pagrindinių aktorių vaidyba. Nevardinsiu aš čia filme pasirodžiusių žmonių pavardžių, nes manau jos tiek Jums, tiek ir man nieko nepasakys. Galiu tik pasakyti, jog tokios klaikios ir neįtikinamos vaidybos dar reikia paieškoti. Na, gal toli ir ieškoti nereikia, kai mūsų šalies kino ekranuose dominuoja „Moterys meluoja geriau. Robertėlis“, bet vaidybos lygis tiek ten, tiek ir čia panašus.

Verdiktas

„Slendermenas“ – vienas blogiausių šių metų kino projektų ir kol kas visomis prasmėmis pats prasčiausias šių metų siaubo žanro atstovas, už kurį turėtų būti gėda studijai „Sony“.

Šiame filme viskas yra blogai – neįtikinama ir labai medinė aktorių vaidyba, neišvaizdi techninė pusė, į miegą traukiantis siužetas ir visiškai neišnaudotas šiurpios miesto legendos potencialas, kuriai pamatus 2009 metais padėjo Ericas Knudsenas .

Filmo anonsas:

Filmo anonsas: