Neigiami atsiliepimai liejosi laisvai portalų komentaruose ir socialiniuose tinkluose. Tačiau nė vienas žmogus negalėjo įvardyti to, kas būtent šiame filme jam nepatiko. Dažniausiu argumentu tapdavo tokie komentarai kaip: „Prastas filmas“, „Visa salė žvengė“, „Nepalyginsi su „Išvarymu“ ar „Neišjunk šviesos“ filmais“ ir t.t.

Tai būtent mane ir suglumino. Nejaugi žmonės šiais laikais nemoka argumentuoti savo nuomonės? Matyt, kad ne, nes paklausti, kodėl jiems filmas nepatiko, atsakymai buvo ne ką mažiau juokingi. Vienas iš tokių, kuris mane prajuokino buvo: „Nes aš mėgstu kitokius siaubo filmus, todėl šis man buvo labai blogas“. Tai žmogau, jeigu tu mėgsti filmus, kur, tarkim, dominuoja skerdynės, tai akivaizdu, kad tau nepatiks siaubo DRAMA.

Kitu ne ką mažiau absurdišku argumentu buvo: „Esu siaubo mėgėjas, bet šis filmas buvo prastas arba aš jo nesupratau“. Akivaizdu, kad nesupratai, nes toks iš tavęs žanro gerbėjas, kuris nesuvokia, jog yra daug siaubo žanro apraiškų.

Jeigu trumpai, „Paveldėtas“ yra siaubo drama, kurioje įtampa jaučiama būtent dėl to, kas vyksta filme pateiktų herojų šeimoje. Todėl skirtingai nei šabloniniai siaubo filmai, „Paveldėtas“ sukelia kitokias emocijas nei įprastai. Tai filmas, kuriame reikia gilintis į rodomus vaizdus ir personažų veiksmus, o ne vien sėdėti kino salėje ir laukti paprastų „siaubo šoklių“, kuriuos ne taip sunku ir nuspėti.

Bet ne apie filmą čia noriu diskutuoti, nes jam jau buvau parašęs recenziją be jokių „spoilerių“.

Žinoma, buvo ir teigiamų nuomonių apie šį filmą, bet, deja, jos nebuvo tokio populiarios. Viena iš jų man labai patiko. Ji perdavė visą lietuvių masinio kino žiūrovų esmę: „Per stiprus ir geras rodyti Lietuvos auditorijai. Per durni esam tam“.

Kitas ir kur kas rimtesnis momentas susijęs su šiuo filmu yra kultūra kino salėse. Aš puikiai suprantu, kad yra daug žmonių, kurie eina į kiną ir perka spragėsius, kokį nors gėrimą ar ledus. Ir čia aš nematau nieko blogo, nes pirmiausia kinas turi teikti malonius įspūdžius ir suteikti gerą pramogą.

Daugelyje šalių kino teatruose žmonės užkandžiauja ir niekas dėl to nepyksta. Nebent tai būtų koks nors kino festivalis, kuriame susirenka žmonės ne dėl pramogos, o dėl inteligentiškai praleistų akimirkų, stebint kokį nors juodai-baltą šedevrą, kuriame galima pusvalandį stebėti lėtai krentantį lapą. Todėl dėl maisto plačiai auditorijai skirtuose filmuose neturiu jokių priekaištų.

Blogiausia yra, kai ateini į kokį siaubo filmą ar rimtą dramą, o šalia esantys kaimynai vidury filmo ištraukia mobiliuosius telefonus ir juos maigo trukdydami kitiems. Būtent siaubo filmai ir dramos – tai tokio pobūdžio filmai, į kuriuos reikia įsijausti maksimaliai, todėl bet koks minimalus trikdis gali sujaukti peržiūros malonumą. Negi sunku iškentėti iki filmo pabaigos ir neištraukti iš kišenės mobiliojo? Arba bent jau eikite iš salės ir ten darykite ką norite.

Žmonės moka pinigus ne tam, kad jiems į akis kristų jūsų įrenginių šviesa. Gaila, bet kiekviename seanse, kuriame tenka lankytis, tokių yra ne vienas ir ne du. Ir tik pasakius pastabą tokie žmonės susinervina ir išjungia savo telefonus.

Nemalonu ir tai, kai atėjus į filmą, kuris neturi nieko bendro su komedijos žanru, salėje girdisi juokas. Taip buvo su filmu „Paveldėtas“, kuriame tam tikrose labai metaforiškose scenose keli žiūrovai pradėdavo juoktis, o paskui juos, kad būtų dėmesio centre prie „chebros“, likusi pilkų avių banda pratęsdavo neadekvatų juoką.

Nuo to, žinoma, peržiūra buvo sugadinta tiems žmonės, kurie į kiną atnešė smegenis, o ne siūlą, kuris prilaiko ausis. Apgailėtina, bet tai ne vienetinis atvejis. „Tylos zona“ (angl. „A Quiet Place“) – filmas, kurio peržiūroje nebuvo galima pajudėti, kad nesujauktum poveikio, tačiau atsirasdavo tokių, kurie šnekėdavo ir garsiai komentuodavo, juokdavosi ir dar nežinia ką darė.

Žmonės užmiršta vieną paprastą dalyką, jog jie yra viešoje vietoje, o ne savo namuose. Reikia elgtis atitinkamai ir gerbti kitus, kurie taip pat, kaip ir Jūs, atėjo pasižiūrėti filmo. Visgi bilietas į kiną dabar kainuoja ne tiek ir mažai, todėl kas gali būti blogiau, kai sumoki pinigus, o peržiūros metu kažkokie idiotai tau trukdo, nes jiems gi faina pasirodyti prie draugų, kokiais kietais ir išmanančiais kiną jie mano esą.

Kartais atrodo, kad kai kuriems net nesvarbu apie ką filmas, svarbu išjuokti. Gal pasijuokime iš holokausto, vergovės, genocido? Nors, tiesą pasakius, buvau 2013 metais filmo „12 vergovės metų“ (angl. „12 Years a Slave“) peržiūroje ir girdėjau, kai intelekto nesužaloti individai garsiai juokėsi matydami, kaip yra baudžiami vergai. Teko su kitais vyrais juos išmesti iš kino salės, nes tai tęsėsi geras dešimt minučių.

Gal kas pagalvos, kad čia verkšlenu, bet taip nėra. Tiesiog man, kaip ir manau daugeliui save ir kitus gerbiančių žmogų norėtųsi elementarios kultūros ir etiketo kino salėje, kuri valandai ar kelioms tampa mūsų visų namais. Jeigu Jums nuobodu, negadinkite peržiūros kitiems, išeikite iš kino salės ir nesikankinkite, nes tokie poelgiai tikrai neprideda Jums kietumo ar brandos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (202)