Apie ką mes čia...
Praradę nuolatinį darbą suvirintojai Maksas ir Sergėjus patenka dar į vieną bėdą. Juos sučiumpa policininkai kai jie bandė pavogti iš savo buvusio darbo kelis įrankius. Tačiau, nors ir kokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrus, vyrukams pavyksta lengvai išsisukti, pasirodžius jų buvusiai klasiokei. Žinoma, moteris jiems padeda ne už ačiū. Ji atveda Maksą ir Sergejų į klubą, kuriame naktį vyksta vakarėliai, skirti suaugusiems...
Kūrinio turinys
Vyriško striptizo tema kine nėra tokia jau ir dažna, todėl galima ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti filmus, kuriuose dominuoja vyrai, nusirenginėjantys už pinigus prieš minias moterų, o ant vienos – filmus, kurie yra išties geri. Geriausiu vyriško striptizo filmu, žinoma, yra laikomas 2015 metais pasirodęs seksualusis „Magiškasis Maikas", kuriame buvo visko – ir puiki choreografija, ir įdomus personažas, ir prasmingai papasakota istorija.
Tačiau šis naujasis Mariaus Vaisbergo kūrinys neturi nieko bendra su pasakojimo stiliumi, kuris buvo pateiktas Steveno Soderbergho filme. Juosta save labiau pristato kaip kultinio britų filmo „Striptizo ereliai" ir 1999 metų amerikiečių komedijos „Triukas" mišinį. Būtent tos juostos mano nuomone tapo „Naktinės pamainos" įkvėpimo šaltiniu.
Filmo siužetas yra paprastas kaip du ne itin blizgantys euro centai, todėl nieko įmantraus čia ieškoti tikrai nereikia. Visgi tokios komedijos labiau atpalaiduoja, nes jose nereikia ieškoti jokių loginių paaiškinimų, o ir veiksmas yra sudėliotas tokiu būdu, kad jau nuo pat pradžios galima nuspėti filmo pabaigą. Iš vienos pusės – nuvalkiotas siužetas erzina, iš kitos – jeigu nebūtų tokių filmų, tai kaip mes galėtume prastumti kelias gyvenimo valandas kino salėje nenorėdami krutinti smegenų?
Visas dėmesys filme yra sutelktas ne į striptizą, o į santykius tarp pagrindinio filmo herojaus Makso ir jo žmonos. Suprantama, kad reikia maitinti šeimą ir bet koks darbas atėjus sunkiam laikotarpiui yra palaima, bet kai šeimoje nėra supratingumo ir vyksta visokios intrigos bei atsiranda paslaptys, tai nėra gerai. Ir šiuo atveju filme visai neblogu būdu yra vystoma ši tema. Tai mane labai nustebino, nes nesitikėjau, jog tokio pobūdžio rusų komedijoje bus galima rasti bent jau kokį nors šviesų elementą. Kas su kuo, kaip ir kada aš neatskleisiu, nes tai būtų aiškus „spoileris", kuris sugadintų peržiūrą.
Pačios komedijos ir striptizo filme pakanka. Lėkšti juokeliai kartais čia sugeba pavirsti į neblogus skečus, kuriuos mes matėme kituose projektuose, bet kitokiu pavidalu. Man labiausiai patiko visos scenos su Betmenu. Jos buvo ir juokingos, ir nelabai vulgarios, o kas svarbiausia, malonios akims. Būtent jie čia ir sudarė didžiausią humoro dalį.
Dialogai, jeigu, žinoma, gerai moki rusų kalba, kartais taip pat prajuokina. Visgi vulgarūs žodžiai neišimti iš konteksto prideda riebumo bendriems pasisakymams apie vieną ar kitą dalyką, todėl pokalbiai filme irgi nėra jau tokie prasti, kaip būtų galima pagalvoti atsižvelgus į šio filmo plakatą ir anonsą.
Veikėjai, žinoma, yra klišiniai nuo A iki Z. Tiek pagrindinis herojus, kurio gyvenime atsiranda problemos ir naujos simpatijos, tiek ir jo žmona, kurios horizonte pasirodo senoji meilė, neišsiskiria iš minios panašių personažų, kuriuos dažnai galima matyti komedijose.
Geriausias draugas Sergejus – plevėsa, kuris atlieka standartinį juokdario vaidmenį, bei jo nauja meilė, su kuria jis pagaliau patiria gražius jausmus, irgi neatsilieka nuo mados kopijuoti tai, kas ateina iš vakarų pasaulio. Nors, tiesą pasakius, pastarasis buvo beveik viso šio filmo humoro vinis. Kelios scenos su juo buvo labai vykusios ir pakankamai juokingos, todėl per daug kritikuoti jo ir nesinori.
Nemanau, kad verta sakyti ką nors daugiau, nes tokių filmų siužetai laikosi ant nežinomybės ribos, nes nežinai, kokią kvailystę gali iškrėsti filmo kūrėjai. Bet gal tai ir yra tokio tipo filmų pliusas? Galbūt taip ir yra. Todėl filmą galėčiau rekomenduoti tik su ta sąlyga, jei patinka kvailos ir nuspėjamos rusų komedijos, kuriose atsiranda vietos ir paprastam, bet nuoširdžiam moralui.
Techninė juostos pusė
Daug sakyti apie techninę pusę tikrai nėra prasmės, nes tai visgi ne koks nors „Transformerių" filmas, kuris ir laikosi ant efektų. Čia viskas paprastai – neblogi ir kartais išradingi striptizo erelių kostiumai, visai išvaizdus operatoriaus darbas šokių scenose, neblogas garso takelis, kurio didžiausiu hitu tapo Gunther hitas „Ding Dong Song" ir, žinoma, neerzinantis vaizdo montažas. Istorija buvo vystoma maloniai akims, be jokių bėgiojimų nuo vienos scenos prie kitos, sukeliant chaoso poveikį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Aktoriai taip pat visai maloniai nustebino. Vladimiras Jaglyčius, atlikęs Makso vaidmenį, atrodė pakankamai žaismingai, ypač tose scenose, kuriose jam reikėjo šokti striptizą. Tą patį galiu pasakyti ir apie Pavelą Derevianko, ant kurio pečių laikėsi humoristinė filmo dalis. Smagus duetas, kuris neleido nuobodžiauti peržiūros metu.
Moterys – Ksenija Teplova, Natalija Bardo, Elena Valiuškina, Ana Michailovskaja ir Natalija Bočkariova atliko standartines roles, kurios turėjo vieną paprastą tikslą – pridėti vyrų personažams daugiau charizmos atsidūrus nepavydėtinose situacijose su jų veikėjomis.
Tiesa, filme galima pamatyti ir tikrą striptizo erelį Tarzaną, kuris Rusijoje yra žinomas kaip žmogus, nuviliojęs dainininkę Natašą Karaliovą iš jos talentingo vyro.
Verdiktas
„Naktinė pamaina" – kvailysčių nevengiantis, bet labai lengvas ir kartais visai juokingomis scenomis galintis pamaloninti filmas, kuriame buitiškai atrodantis vyriškas striptizas tampa puikiu įrankiu atskleisti didžiausias jaunų šeimų problemas, su kuriomis susiduria daugelis šiuolaikinių porų.
