Apie ką mes čia...

Vienos labai griežtos katalikiškos mokyklos Sakramente mokinė Kristina kiekvieną dieną svajoja apie Niujorką, kuriame ji nori realizuoti save kaip asmenybę ir suprasti, kas ji yra iš tikrųjų. Tačiau ne viskas taip paprasta. Jos didžiausios svajonės išsipildymą apsunkina itin blogi santykiai su mama, pirmos meilės problemos ir nauja pažintis su paslaptingu Deniu...

Kūrinio turinys

Filmai apie jaunų žmonių brandą, paauglystę ir pirmus svarbius žingsnius į suaugusio žmogaus gyvenimą visuomet yra įdomūs ir įtraukiantys, nes iš įvairiausių perspektyvų pateikiamas požiūris į labai reikšmingą gyvenimo etapą. Todėl ši tema nėra išsemiama jau daugelį dešimtmečių. Įvairūs kino kūrėjai vos ne kiekvienais metais bando mums parodyti paauglių problemas iš ganėtinai taiklių pozicijų, nepaisant žanrų skirtumų.

Atsižvelgus į kelis žanrus, labiausiai ši tema yra paplitusi dramoje ir komedijoje. Ir išties, turime puikias komedijas kaip „Pusryčių klubas“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Ferio Biulerio poilsio diena“, „Kietakiaušiai“, kuriuose buvo bandyta per humorą perteikti pačias didžiausias jaunuolių problemas. Tačiau akivaizdu, kad rimtesnis požiūris visuomet priklauso dramoms, todėl tokie filmai kaip „Vaikystė“, „Tylenio laiškai“, „Petinio kvartalo vyrukai“, „Paauglės dienoraštis“ leidžia nuodugniau susitelkti į rodomą tematiką.

Filmas „Lady Bird“ save pristato kaip dramą, tačiau šioje dramoje netrūksta ir kai kurių komedijoms būdingų elementų, todėl bežiūrint šį filmą kartais tenka maloniai nustebti dėl puikiai į siužetinę liniją įvynioto humoro. Humoras yra taiklus, jis nėra banaliai ir vulgariai perteiktas ir jo dėka filmas tampa labai žvalus ir visiškai nenuobodus. Tai pliusas, nes juosta bus prieinama ir platesniam žiūrovų ratui.

Pagrindinė filmo tema – kova su savimi ir savo įsitikinimais bei noru maištauti su visu pasauliu. Būtent tokiu personažu ir yra Kristina, kuri reikalauja save vadinti „Lady Bird“. Tai mergina, kuri turi svajonę, ieško savęs ir nori suvokti, kas tai yra ta meilė, pirmas bučinys ir pirmas seksualinis kontaktas su vyru. Ir tai veikia. Nors ir iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo matyta, bet taip nėra. Tai gilią potekstę turintis pasakojimas, kuriame bandoma atsakyti į vieną esminį klausimą – kas aš esu? Filme be savęs ieškojimo yra daug kitų labai įvairių niuansų, kurie yra paimti iš gyvenimo. Todėl bežiūrint į filmo siužetinės linijos visumą, galima pamatyti išties nemažai tiesos, susijusios su paauglių kaprizais ir jų didžiausiomis problemomis bei baimėmis.

Apie baimes ir problematiką nešnekėsiu, nes koks bus malonumas pasižiūrėti šį filmą. Manau, kad žiūrovas turi pats pamatyti ir asmeniškai suvokti kiekvieną šios istorijos detalę, susijusią su jauno žmogaus išgyvenimais. Tačiau galiu paminėti dvi ryškias filmo temas, kurios čia yra nuostabiai išvystytos.

Pirmiausia – homofobija ir atskleidimas visiems, jog esi homoseksualus. Tai yra labai sunku, žinant, kokioje visuomenėje gyveni ir kaip žmonės gali reaguoti į tokią tiesą. Tiesa, filmo veiksmas vystomas Amerikoje. Įsivaizduokite kaip jaunas žmogus jaustųsi tokioje homofobiškoje Lietuvoje.

Antra – meilės reikalai, kurie daugeliui jaunų žmonių klostosi pernelyg keistai. Ir čia yra įdomu, nes filmas pasakoja apie problemas iš merginų perspektyvos. Stipriu momentu tampa dar ir tai, kaip paauglės reaguoja į pirmą kartą bei vyro žodžius, susijusius su seksu. Žinote, viena scena filme tobulai nupaveiksluoja vyro ir moters požiūrį į lytinius santykius. Gaila, bet tenka pripažinti – merginos greičiau pribręsta ir jų norai yra labiau žemiški, nei vaikinų, kuriems rūpi savęs ir savo ego patenkinimas.

Be pagrindinių personažų ir jų problemų, gauname dar ir visiškai suprantamą tėvų-vaikų santykių pavyzdį. Greta Gerwig sugebėjo pateikti labai taiklų vaizdą į šį reiškinį. Būtent reiškinį, nes manau jog daugeliui tėvų teko pereiti per savo atžalų paauglystę. Ši filmo dalis irgi sukelia daug įvairiausių emocijų, nes lyg ir palaikai motiną šioje sunkioje kovoje, bet supranti, jog dukra taip pat yra daug kur teisi.

Pasibaigus šiam pasakojimui tenka pripažinti, jog režisierė Greta Gerwig sukūrė labai rimtą ir moteriškai stiprų atsaką 2014 metų režisieriaus Richardo Linklaterio juostai „Vaikystė“. Ir nors šis filmas trunka beveik perpus mažiau, jis atsako į esminius klausimus, susijusius su itin pavojingu jaunojo žmogaus brandos etapu.

Techninė juostos pusė

Techniškai ši juosta nėra kažkuo ypatinga, todėl daug kalbėti apie filmo išorę tikrai neverta. Iš pliusų paminėčiau nuotaikingą, kartais melancholišką ir ramų garso takelį, kurį filmui parašė kompozitorius Jonas Brionas. Dėka visų filme skambančių muzikinių kompozicijų galima patirti nemažai emocijų, kas išties palengvina peržiūrą, leidžiant įsijausti į siužetinės linijos visumą.

Kameros darbas malonus akims. Vaizdai leidžia susipažinti su „Lady Bird“ matomu pasauliu ir taip pat itin vaizdžiai pamatyti kiekvieną herojų emocinę būseną, lyg atsidurtume kartu šalia jų. Siužetinės linijos vientisumas irgi žavi, todėl dėl montažo neturiu jokių priekaištų. Viskas vystoma itin sklandžiai ir taikliai, perteikiant svarbiausius šio pasakojimo niuansus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Puikiai filme pasirodė ir pagrindiniai aktoriai – „Oskarui“ už šią juostą nominuotos Saoirse Ronan ir Laurie Metcalf. Tai buvo išties nepakartojamas abiejų moterų pasirodymas, kuris leido ekrane pamatyti labai ryškiai atrodančią dukters ir motinos kovą. Viskas buvo taip natūraliai, neperspaustai suvaidinta, jog nė sekundei nebuvo galima jomis suabejoti.

Ryškiausiose antraplanėse rolėse atsidūrė vieni iš talentingiausių jaunosios aktorių kartos atstovai – Lucas Hedgesas ir Timothee‘is Chalametas. Abu vyrukai suvaidino gerai, įsipaišydami į akims patrauklią „Lady Bird“ istoriją.

Verdiktas

„Lady Bird“ – lengvai vystomas ir labai patrauklus komiškais elementais papuoštas pasakojimas apie įnirtingą vienos užsispyrusios paauglės kovą su savimi, konservatyvių pažiūrų motina ir visu ją supančiu pasauliu. Tai filmas ne vien apie jaunojo žmogaus brandą, bet ir apie labai svarbius ir civilizuotai visuomenei aktualius klausimus, į kuriuos taikliai atsako filmo režisierė Greta Gerwig pasitelkusi talentingos ir visapusiškai charizmatiškos Saorise‘os Ronan pagalbą.

Filmo anonsas:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją