Tai kovo 15-ąją prasidėsiančio 23-iojo „Kino pavasario“ organizatoriai atskleidė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašoma pranešime spaudai.

„Kino pavasaris“ įkūnija paradoksą: nors Lietuvoje mažėja gyventojų, o kultūra dažnai neatrodo prioritetinė sritis, festivalio lankomumas nuolat auga. Pernai į „Kino pavasario“ seansus atėjo per 114 tūkst. žmonių – daugiausia per festivalio istoriją. Festivalio lankomumas didėja nuo 2005 m. Palyginti su daugiau nei prieš dešimtmetį buvusia situacija, lankomumas išaugo daugiau nei keturis kartus.

Šiemet „Kino pavasaris“ plečiasi dar toliau. Pirmą kartą jis vyks 11-oje Lietuvos miestų. Be didžiųjų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, filmus bus galima pamatyti Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje. Visų jų repertuarus, mažinant atskirtį tarp didžiųjų miestų ir regionų, sujungs tas pats dienos filmas. Festivalio organizatoriai dėkojo miestų savivaldybėms ir kino teatrams už entuziazmą, palaikymą ir aukštos kokybės kultūros sklaidą.

Šio „Kino pavasario“ metu pirmą kartą į Lietuvą atvyks prestižinės pasaulio kino kritikų federacijos FIPRESCI atstovai ir įteiks savo apdovanojimą. Tai – didelis tarptautinis festivalio kokybės įvertinimas.

„Kino pavasaris“ šiemet pirmą kartą perėjo ir į naują mediją – knygų leidybą. Konferencijoje pristatyta prieš kelias dienas Vilniuje viešėjusio lenkų kino legendos režisieriaus ir rašytojo Krzysztofo Zanussi autobiografija lietuvių kalba „Gyvenimo strategijos, arba Kaip suvalgyti sausainį ir jį turėti“.

Lietuvą aplankys šių metų „Oskarams“ nominuotų filmų kūrėjai

„Kino pavasaris“ tradiciškai Lietuvos žiūrovams pristatys išskirtinius praėjusių metų filmus ir galimybę išvysti juos šalyje pirmiesiems.

Tarp jų – vienu geriausių metų filmų jau vadinamas „Vadink mane savo vardu“ („Call Me By Your Name“, rež. Luca Guadagnino), nauja komiška drama su garsiąja Emma Stone „Lyčių kova“ („Battle of the Sexes“, rež. Valerie Faris, Jonathan Dayton), kino pradininkams broliams Lumière‘ams pagarbą atiduodanti Kanų kino festivalio direktoriaus Thierry Frémaux sukurta juosta „Lumière!“, Vincento van Gogho paskutines gyvenimo dienas menantis pirmasis kino istorijoje tapytas animacinis filmas „Jūsų Vincentas“ („Loving Vincent“), kurio režisieriai Dorota Kobiela ir Hughas Welchmanas susitiks su festivalio žiūrovais. Šis filmas nominuotas „Oskarui“.

Festivalyje ir daugiau filmų pristatys patys jų kūrėjai. Štai Vilniuje ir Kaune apsilankys „Oskarų“ ir „Auksinių gaublių“ nominacijose paminėto filmo „Floridos projektas“ („The Florida Project“) režisierius Seanas Bakeris. „Kino pavasaryje“ bus galima užduoti klausimą ir pripažintam, kontroversiškai Izraelio ir Palestinos konfliktą savo kuriamame kine nagrinėjančiam Amos Gitai, kuris atvyksta pristatyti savo naujausio filmo „Į Vakarus nuo Jordano upės“ („West of The Jordan River“).

Įsimintinas susitikimas laukia su lietuviškų šaknų turinčia žymia švedų repere, žmogaus teisių gynėja Silvana Imam. Lietuvės mamos ir tėvo siro šeimoje užaugusios merginos feministiška muzika užvaldė Švediją – ji tapo geriausia 2016 m. atlikėja nacionaliniuose muzikos apdovanojimuose. Jos kelionę dokumentuojantis filmas „Silvana“ neabejotinai bus vienas šio „Kino pavasario“ hitų.

„Kino pavasaryje“ įvyks ir lietuviškos premjeros: įspūdinga Lietuvos girių dokumentika „Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila), kuri uždarys šių metų festivalį, ir vienas paskutinių operatoriaus Audriaus Kemežio darbų „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė) pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną.

Suvienijo Europos kiną

Šiemet „Kino pavasaris“ pakeitė programos strategiją: festivalis rodys mažiau filmų, kurie bus suskirstyti į penkias pagrindines programas (praėjusiais metais buvo 17 programų). Taip pasielgta siekiant palengvinti žiūrovams atsirinkti patiksiančius filmus. Ką žiūrėti, bus galima rinktis iš „Metų atradimų“, „Festivalių favoritų“, „Meistrų“, „Kritikų pasirinkimo“ ir Europos debiutų konkurso.

Pastaroji programa užėmė konkurso „Nauja Europa – nauji vardai“ vietą. Europos debiutų konkurse varžysis pirmieji režisierių iš visos Europos filmai. „Radikalėjančio nacionalizmo akivaizdoje, kai rodos, visur statomos ir vidinės, ir išorinės sienos, nusprendėme atsisakyti bent kinematografinių apribojimų. Laikas griauti tą sieną tarp naujosios ir senosios Europos, ką ir stengiamės daryti, iškeldami į priekį debiutuojančių režisierių talentą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo festivalio programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė.

Baltijos jūros regione kuriančių režisierių filmus vertins jau minėtos tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI nariai. Keletą metų prieš tai šio kontinento filmai dalyvaudavo konkurse „Baltijos žvilgsnis“.

Festivalyje trumpametražiai europiečių filmai bus rodomi „Trumpame konkurse“, kuriuos taip pat vertins tarptautinė žiuri. Šiame konkurse bus rodomi tiek prieš tai festivalyje nugalėjusių režisierių filmai, tiek daugiausia dėmesio verti naujausi lietuvių kūrėjų trumpukai.

Festivalio programos sudarytojas Edvinas Pukšta paminėjo ir ypatinguosius seansus, kuriuose drauge su pilnametražiais filmais bus rodomi pagal tematiką artimi trumpametražiai. Kaip pavyzdį pateikė atidarymo filmą „Sūnaus globa“ („Custody“, rež. Xavier Legrand) ir tų pačių kūrėjų trumpuką „Prieš viską prarandant“, kuris 2013 m. buvo nominuotas „Oskarui“.

Festivalį visuose 11-oje miestų uždarys Mindaugo Survilos dokumentinė miško pasaka „Sengirė“.

23-iasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks 2018 m. kovo 15–29 d. 11-oje šalies miestų. Praėjusiais metais „Kino pavasaris“ pritraukė 114 250 žiūrovų, tad yra didžiausias kino renginys Lietuvoje ir vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją