Diskusijos „Moterys kino industrijoje“ atspirties tašku tapo šiuo metu pirmasis Baltijos šalyse vykdomas projektas, skirtas moterų profesiniam tapatumui tirti. Juo siekiama aprėpti Lietuvos kino istoriją ir dabartį, įvardyti, kaip kito moterų padėtis kine, kas lėmė jų apsisprendimą pasirinkti šią meno sritį ir su kokiais sunkumais susiduria dirbdamos.
Projekto iniciatorė dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė tikisi, kad tyrimas padės įveikti įsigalėjusius stereotipus, užtikrins moterų lygiateisiškumą kino industrijoje ir paskatins atviresnį kūrybinį bei profesinį bendradarbiavimą. Jos teigimu, Lietuvos ir užsienio režisierių sėkmė tarptautiniuose kino festivaliuose įrodo, kad kino pasaulis jau žengia šiuo keliu.
Renginyje patirtimi dalinosi režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė, prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, kino teoretikė dr. Natalija Arlauskaitė, švedų kino kritikė Jannike Åhlund ir latvių kino kritikė, Latvijos kino centro direktorė, Dita Rietuma.
L. Kaminskaitė-Jančorienė teigė, kad šiomis dienomis dėmesys moteriai kino industrijoje didelis, tačiau šis klausimas yra žymiai platesnis ir mes į jį galime žiūrėti iš platesnių perspektyvų.
J. Åhlund pabrėžė, kaip svarbu pagalvoti, kaip pagerinti moterų darbo sąlygas. Nors akcija #metoo ir prasidėjo kino industrijoje, tačiau ji virto tikra banga ir aprėpė kitas profesijas.
Natalijos Arlauskaitės teigimu, nepaisant asmeninių nuomonių, kurias išgirdome įsisiūbavus skandalui, labai reikėtų, kad savo poziciją išreikštų ir įvairios institucijos. „Reikėtų nuomonės be konkrečių žmonių pasmerkimo, būtų paremtos apie seksualinį priekabiavimą kalbančios moterys“, – sakė kino teoretikė.
Tuo tarpu D. Rietuma teigė, kad Latvijoje tokios diskusijos nekyla ir juokavo, kad šalis šiuo atžvilgiu gyvena nuobodžiai – nėra panašių skandalų.
