Apie ką mes čia...
Konis Nikas įvelia savo protiškai atsilikusį brolį Niką į vieną ne itin malonią situaciją. Jis nusprendžia apiplėšti banką, tačiau ne viskas eina pagal jo suregztą planą – Nikas yra sugaunamas policijos ir nuvežamas į areštinę. Negalintis sau atleisti už brolio suėmimą, Konis nusprendžia išvaduoti jį. Tačiau jis net nenutuokia, kuo gali baigtis jo naujas planas...
Kūrinio turinys
Prestižiniame Kanų kino festivalyje šiais metais pristatytas brolių Safdie filmas buvo ganėtinai šiltai sutiktas kino kritikų, todėl nenuostabu, jog jis buvo taip laukiamas rimto kino mylėtojų visame pasaulyje. Asmeniškai irgi laukiau šios juostos, nes Lietuvos kino ekranuose pastaruoju metu karaliauja vien tik pramoginė Holivudinė produkcija ir labai retai kada repertuare galima pamatyti kokį nors autorinį ir nuo didžiausių kino studijų nepriklausomą projektą. Paskutiniu tokiu darbu tapo nuostabus ir sukrečiantis trileris „Vėjų upė“.
Žinoma, Brolių Safdie filmas yra orientuotas žymiai mažesniam žiūrovų ratui nei mano paminėtas trileris, todėl iš karto norėčiau perspėti visus tuos, kurie susiruoš eiti pasižiūrėti „Gero laiko“ – tai nėra tipinis filmas apie apiplėšimą ir apie brolių santykius kaip tai buvo puikioje šešiems „Oskarams“ nominuotoje 2016 metų juostoje „Bet kokia kaina“, o visiškai autorinis produktas, kuris yra vystomas labai lėtai.
Pats juostos siužetas yra sukoncentruotas ties vienu tikslu – papasakoti Konio istoriją ir supažindinti žiūrovą su šiuo veikėju. Ir tai filmo režisieriams sekasi kuo puikiausiai. Mes gauname labai atvirą ir kartu makabriškai išvaizdų Konio psichologinį portretą, kuriuo jis kartais tiesiog gąsdina. O gąsdina todėl, kad jo visiškai neapgalvoti poelgiai, savanaudiški veiksmai ir kraupios mintys priveda prie nepavydėtinų situacijų, kuriose gali nukentėti visiškai nekalti žmonės. Galėčiau netgi pasakyti, jog tai yra vienas iš tų sociopatų, kuris prisidengia savo artimu žmogumi, šiuo atveju broliu, ir vykdo visas niekšybes, nes jam nuo to yra tiesiog gerai. Tai tikrai nėra broliška meilė, nes Konis visuomet galvoja apie save, niekad apie savo protiškai atsilikusį brolį, kuris dėl jo kaltės atsiduria už grotų.
Pati broliška meilė, kuri šiame filme kaip ir sudaro tam tikrą pamatą siužetinei linijai, atrodo labai paviršutiniškai. Mes matome, kaip vienas brolis nuoširdžiai myli kitą, o kitas tuo naudojasi, kad galėtų įvykdyti savo paties suplanuotas niekšybes. Argi tai ne tiesa? Argi gyvenime nėra to paties, kai vienas naudojasi kito gerumu? Todėl šičia viskas atrodo tiesiog puikiai. Filmo režisieriai pasistengė kuo tikroviškiau perteikti savanaudiškumo sąvoką. Bet kas svarbiausia, stebint brolių santykius galima suprasti, jog ne Nikas yra protiškai atsilikusiu žmogumi, o būtent Konis, nes joks sveiko proto žmogus nesielgs taip, kaip tą daro šis nusikaltėlis.
Be šių dviejų herojų santykių yra ir kita šio filmo medalio pusė. Tai lėtai vystoma, bet patraukli kriminalinė dalis. Todėl bežiūrint filmą, ypač iš jo pusės, galime išvysti ganėtinai žiauriai atrodančias scenas, kuriose nevengiama smurto ir kruvinai atrodančių momentų. O visa tai papuošia ne primityvūs dialogai, kurie puikiai išpildo kai kurias svarbiausias juostos scenas.
Peržiūra neprailgsta, nors filmas yra lėtas ir šiek tiek varantis į depresiją, tačiau toks teisingas. Ypatingai pradžiugina pabaiga, kuri tampa šio filmo vinimi ir svarbiausiu akcentu apie kurį yra užsimenama pačioje juostos pradžioje.
Visumoje, filmas išties labai primena pirmus Martino Scorseses darbus kaip „Taksi vairuotojas“, „Po darbo“, „Piktos gatvės“, o taip pat šiek tiek yra panašus į modernią XXI a. kino klasiką – „Važiuok“ ir „Niujorko šešėlyje“.
Techninė juostos pusė
Visi techniniai šio filmo sprendimai yra tvarkingai atlikti – kameros darbas pagirtinas, nes kiekvienoje scenoje galime įžvelgti vis skirtingus rakursus norint perteikti herojų charakterius ir emocijas, vaizdo montažas malonus akims, nes net ir prisiminimai iš praeities puikiai susitapatina su bendrai vystoma istorija, o garso montažas puikus būtent dėl suteiktos įtampos pramogų parke ir kelių veiksmu atsiduodančių scenų.
Bet viskas yra niekis palyginus su šio filmo garso takeliu. Neveltui Kanų kino festivalyje ši juosta buvo apdovanota už geriausią muziką. Visgi muzika šiame filme labai tinkamai parinkta, nes bendra atmosfera yra sukuriama tokia pat trenktai žavi, kaip ir pagrindinis šio filmo herojus Konis. Be abejonės, tai vienas originaliausių šių metų garso takelių po „Dunkirko“, „Vaikio ant ratų“, „Tas“ ir „Džono Viko 2“, kokį teko girdėti filmuose.
Aktorių kolektyvinis darbas
Iš „Saulėlydžio“ sagos visiems puikiai pažįstamas aktorius Robertas Pattinsonas jau kurį laiką įrodo, jog jis moka ne vien tik blizgėti ir gundyti paaugles bei namų šeimininkes, bet dar ir atsirinkinėti projektus, kuriuose jis gali demonstruoti savo aktorinius sugebėjimus. Ir šioje juostoje mes galime pamatyti Robertą iš visiškai kitos perspektyvos. Čia jis yra brutalus ir nenuspėjamas, šlykštus ir kartu žavus, bet kas svarbiausia – puikiai vaidinantis savo personažą. Juo galima patikėti nuo pat filmo pradžios. Tai savanaudiškas šunsnukis, kuris prisidengia savo broliu, kad galėtų pateisinti savo niekingus poelgius. Be abejonės – tai geriausias Roberto Pattinsono vaidmuo karjeroje.
Niką suvaidino vienas iš režisierių, Benas Safdie, kuris irgi atliko savo rolę ganėtinai sėkmingai ir įtikinamai. Be to, filme pasirodė dar ir kiti žinomi aktoriai kaip „Grėsmingojo aštuoneto“ žvaigždė Jennifer Jason Leigh ir „Oskarui“ už geriausią antraplanį vaidmenį filme „Kapitonas Phillips“ nominuotas Barkhadas Abdis. Gaila tik, jog jie čia turėjo epizodines roles.
Verdiktas
„Geras laikas“ – lėtu tempu vystoma kriminalinė drama, kuri savo nenuspėjamais siužetiniais vingiais atskleidžia pačias niekingiausias žmogaus charakterio savybes, galinčias pakenkti visiškai niekuo dėtiems žmonėms. Tai kartu ir filmas, kuris paperka savo paprastumu, nuostabia Roberto Pattinsono vaidyba ir be galo patraukliu garso takeliu, suteikiančiu išskirtinio cinkelio šiam autoriniam brolių Safdie projektui.
