Apie ką mes čia...

Maskvoje vyksta labai žymaus iš užsienio atvykusio lektoriaus paskaita apie meilę ir jos poveikį kiekvieno žmogaus gyvenime. Tačiau, kol vyksta paskaita apie įvairiausias meilės formas, tuo pat metu Rusijos sostinėje iš skirtingų perspektyvų klostosi įvairaus amžiaus, socialinio sluoksnio ir skirtingų pasaulėžiūrų žmonių, kurie pasiryžę atiduoti viską, kad patirtų tą neišdildomą ir šilumą sukeliantį meilės jausmą, gyvenimai...

Kūrinio turinys

2015 metais pasirodęs kino almanachas „Apie meilę“ asmeniškai man paliko labai gerą įspūdį, nes režisierė Anna Melikyan buvo pristačiusi itin žemiškas ir nuoširdžias istorijas apie Rusijoje gyvenančius žmones, kurie ieškojo savo laimės ir ją rado. Šis filmas labai priminė populiariausius amerikiečių filmus kaip „Niujorke, myliu Tave“, „Jis – ne tau“ ar „Valentino diena“, kuriuose veiksmas irgi buvo padalytas į kelias istorijas, kurios tarpusavyje lyg ir neturėjo nieko bendro, bet visumoje buvo giminingos.

Todėl su nekantrumu laukiau antrosios „Apie meilę“ dalies pasirodymo, nes žinojau, jog žiūrovams bus pristatytas ne kvailas ir tualetinio humoro prisotintas filmas, kaip dažnai būna su pramoginėmis rusų komedijomis, o jausmingas ir gyvenimiškas problemas nagrinėjantis kino projektas. Ir būtent tokį filmą mes gavome – paprastą ir nuoširdžiai žavų.

Šįkart juosta susideda iš penkių visiškai skirtingų, bet mums labai artimų istorijų, kurias bežiūrint galime tikrai įžvelgti kai kurias situacijas, nutikusias mūsų gyvenimuose. Kiekviena situacija simbolizuoja tam tikrą meilės pateikimą ir požiūrį į aplinką, todėl stebėti filmo herojų kasdienines problemas ir jų kovą dėl jausmų, išties yra malonu.

Čia mes turime darboholikę ir vyrų bijančią policininkę, kurią labai griežtai išauklėjo mama ir kuri nemoka atsipalaidavusi bendrauti su vyrais. Argi ne tipinis savyje užsidariusio žmogaus portretas, kuriame atsiskleidžia didžiausia kai kurių žmonių baimė – nuvilti savo artimuosius? Ši istorija kartu yra ir ganėtinai žavi savo humoro pateikimu. Manau, jog būtent ši pirmoji istorija yra pati komiškiausia iš visų filme pamatytų pasakojimų. Bet čia jau viskas dėka jaunuolio, kuris ganėtinai originaliu būdu bandė suvilioti šią griežtai atrodančią policininkę.

Taip pat turime ir rutinoje gyvenančią vidutinio amžiaus mokytoją, kuri norėdama įnešti spalvų į savo santuokinį gyvenimą ryžtasi ne itin paprastam jos vyro pasiūlytam eksperimentui. Ir pasakysiu atvirai – šios moters, apie kurią dabar kalbu, situacija yra labai panaši į daugumos virš dešimtmečio kartu gyvenančių žmonių situaciją. Netgi labai taikliai ir preciziškai sudėliotos mintys, kurios priveda prie neblogo moralo šio pasakojimo pabaigoje.

Jaunimui irgi bus iš ko pasimokyti, ypač todėl, jog dažniausiai jaunas žmogus sau susikuria kažkokį nepasiekiamą idealą, bet nepastebi tų, kurie yra šalia ir kurie nuoširdžiai bando pasiekti širdį. Būtent tokia istorija tampa trečiasis pasakojimas apie jauną ir ganėtinai žavią merginą, kuri iš pykčio žengia labai drastišką žingsnį.

Ketvirtasis pasakojimas yra skirtas žymiam rusų aktoriui, kuris irgi pakliūva į nepavydėtiną situaciją. Apie kokią situaciją kalbu, tikrai neatskleisiu, bet ji ganėtinai komiška, nors kartu ir graudi. Tačiau atskleisiu kitą dalyką, susijusį su šia ketvirtąja istorija. Atkreipkite dėmesį į patį aktorių, kuris tiesiog tobulai atspindi šiuo metu paties populiariausio rusų aktoriaus Danilos Kozlovskio karikatūrą. Būtent dėl tos detalės ši istorija tampa ganėtinai svarbi, nes aktorius kiekvieną dieną susiduria su panašiomis situacijomis ir labai jau aršiomis gerbėjomis, dėl kurių jis negali ramiai praeiti gatve.

Na ir penktoji, mano nuomone, pati stipriausia ir labiausiai pamokanti istorija, puikiai užbaigia visą šį pasakojimą, kuris prasidėjo iš užsienio atvykusio lektoriaus kalbomis apie meilę, ištikimybę, jausmų puoselėjimą ir eksperimentus norint išsaugoti santuoką. Šio pasakojimo herojai taip pat atitinka tam tikrą žmonių grupę, kuri viešumoje sugeba nuslėpti savo problemas.

Nenoriu daugiau nieko išpasakoti apie šių istorijų svarbą bežiūrint šį filmą, bet noriu pabrėžti, jog kiekvienas pasakojimas susideda ne vien iš dramatinių momentų, bet ir iš sodraus ir labai slaviško humoro, kuris taip natūraliai persipina siužetinėje linijoje su ne itin pavydėtinai atrodančiomis herojų situacijomis. Todėl tikrai bus iš ko pasijuokti, bus ką užjausti ir bus ko pasimokyti stebint šį kokybišką ir širdžiai šiltą kino projektą, už kurį yra atsakinga puiki režisierė ir prodiuserė Anna Melikyan.

Techninė juostos pusė

Svarbiu šios juostos akcentu tampa labai išraiškingas garso takelis. Būtent muzikos dėka kiekvienai rodomai istorijai yra suteikiama atitinkama atmosfera. Bet labiausiai filme žavi, kad parodomi ir visų dainų atlikėjai, kurie ekrane atlieka ne tik dainas, bet ir savo pasirodymais sujungia kiekvieną papasakotą istoriją į vientisą jausmų kupiną kelionę. O išgirsti galime tokius scenos grandus kaip grupę „BI-2“, „A-Studio“ ar net „Moralnyi kodeks“.

Kitos techninės detalės labai standartiškos tokio pobūdžio projektams, todėl žiūrovas pamatys tvarkingą kameros darbą, vientisai atrodantį siužetinės linijos montažą ir sustiprintą garso montažą atliekant muzikinius kūrinius. Nėra prie ko prikibti, viskas atlikta gerai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorių šioje juostoje tikrai netrūksta, o gerų aktorių tuo labiau, todėl vaidybos plane viskas neblogai, ypač, kai filme vaidina tokie ekrano grandai kaip Johnas Malkovicius, Goša Kucenko, Indeborga Dapkūnaitė ir Fiodoras Bondarčiukas. Visi jie pasirodė visai natūraliai, nepervaidino ir neužtemdė kitų filme pasirodžiusių aktorių.

Iš kitų ekrano veidų, kurie man asmeniškai paliko labai gerą įspūdį paminėčiau visiems iš filmo „Karti, karti“ puikiai pažįstamą budulį, aktorių Aleksandrą Palį. Jo monologas kavinėje buvo išties vertas plojimų. Taip pat maloniai nustebintas likau nuo Anos Michalkovos mokytojos vaidmens, kuris visos pasakojamos istorijos metu transformavosi iš kuklios moterytės į aistringą bei sekso ištroškusią liūtę.

Viktorija Isakova, Ravšana Kurkova, Jurijus Kolokolnikovas, Maksimas Matvejėvas, Vladimiras Jaglyčius ir Fiodoras Lavrovas taip pat gerai įsipaišė į rodomą veiksmą, netrikdė ir netgi sukėlė simpatijas dėka jų vaidinamų personažų.

Verdiktas

„Apie meilę. Tik suaugusiems“ – ne ką prastesnis Annos Melikyan prodiusuotas kino almanachas už 2015 metais pasirodžiusią pirmąją dalį. Šiame, antrajame filme, kuriame galime išvysti visą žinomiausių rusų aktorių būrį, susitelkiama į penkias skirtingas ir gerai parašytas istorijas, kurios sugeba sužavėti savo nuoširdumu, prajuokinti ir pamokyti svarbiomis gyvenimiškomis tiesomis, už kurių slepiasi paprastas, bet ne visiems pasiekiamas jausmas – meilė.